Pirmoji knyga bibliotekoje: „Turiu pačią geriausią dovaną iš ten“

 


Dažniausiai žiemos metu, kai naktys ilgesnės nei dienos, mėgstu skaityti mistines, paslaptingas knygas, kuriose kiekvienas puslapis atneša daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau naujuosius metus nusprendžiau pradėti su romanu „Mano mačo iš Meksikos“ (2022), kurį parašė lietuvių rašytoja Aistė Šopa. 

Šią knygą paėmiau į rankas ne dėl to, kad ji buvo mano ilgame TBR (To Be Read) sąraše ar  kitų rekomenduota, jos pasirinkimą lėmė mano studijos ir pažintis su pačia rašytoja. Pirmame kurse turėjau sukurti fotopasakojimą pasirinkta tema. Kadangi knygos yra mano aistra, kilo mintis padaryti fotoistoriją apie kokį nors autorių. Man pasisekė, kad mano teta turėjo buvusią bendradarbę, kuri ir buvo rašytoja. Taip mes ir susipažinom su Aiste Šopiene (Šopa yra jos autorinis vardas). Kadangi mano projektas buvo apie jos gyvenimą ir man norėjosi ją pažinti labiau,  perskaičiau jos pirmąją knygą, kuri yra pačios autorės ir jos vyro gyvenimo istorija. 
Knyga yra padalinta į tris dalis. Pirmoje dalyje yra pasakojama iš Aistės (pagrindinės veikėjos) perspektyvos, antroje – iš Andriaus (pagrindinio veikėjo), o trečioji dalis – iš abiejų. Taip pat manau yra svarbu paminėti, kad visa istorija yra pasakojama trečiuoju asmeniu. Nors man asmeniškai labiau patinka skaityti knygas pirmu asmeniu ir gebėti įsijauti į pačio veikėjo mintis ir emocijas, tačiau šioje knygoje trečiasis asmuo netrukdė įsijausti.

Pirma dalis: Aistė

2008 m. sausis

Istorija prasideda Šanono oro uoste, kuris yra įsikūręs Airijoje, kai pagrindinė romano veikėja Aistė planuoja pusmečiui palikti Airiją bei ten gyvenantį vaikiną ir išskristi į Meksiką atlikti praktiką. Tačiau jai kelią pastoja netikėtai atsiradusi kliūtis. Nenorėdama prarasti galimybės patirti gyvenimo nuotykį egzotiškoje šalyje, Aistei tenka išleisti didelę dalį savo santaupų, kad galėtų išvykti. Pasiekusi kelionės tikslą, ji pradeda naują savo gyvenimo etapą, kuriame ji patiria tiek džiaugsmingų, tiek skaudžių momentų. Romano pagrindinė veikėja pradeda praktiką mokykloje, susipažįsta su naujais draugais, dienomis dirba arba keliauja po įvairias Meksikos vietoves, o naktimis šoka vakarėliuose. Taip ir eina diena iš dienos. Kol vieną dieną Aistė susižavi jaunu meksikiečiu, kuris sudrebina jos pasaulį. Su juo ji patiria daug nuotykių, juos sieja abipusė aistra, atrodo laukia laiminga jų meilės istorijos pabaiga. Bet ar tikrai viskas taip tobula? Kai nutinka svarbiausias įvykis veikėjos gyvenime, ji suvokia, kad jai teks priimti labai sunkius sprendimus ir didžiausias kylantis klausimas yra: kaip neprarasti vilties, kad viskas bus gerai, kai gyvenimas staiga apsiverčia aukštyn kojom? 

Antra dalis: Andrius

2010 m. kovas

Antroje dalyje veiksmas prasideda Klaipėdoje, kai pagrindinis romano veikėjas Andrius išveža savo sužadėtinę Laurą dirbti į Vilnių.  Andrius nesikelia kartu gyventi su sužadėtine, jis pasilieka Klaipėdoje dėl tam tikrų priežasčių. Romano veikėjui toks išsiskyrimas yra skaudus, nes jis jau dabar jaučia, kad tarp jų nebėra aistros, šilumos. Tad jis bijo, kaip toks didelis atstumas paveiks jų santykius. Grįžęs iš Vilniaus jis paskambina savo geriausiai draugei Aistei, nes kaip pats teigia: „Su Aiste visada buvo gera kalbėtis“. Nors Aistė tuo metu studijavo Airijoje, jie visada artimai palaikė ryšį. O jai grįžus į Lietuvą vasarą atostogoms, jie daug laiko praleido drauge – ėjo į paplūdimį, restoranus, susitikdavo mieste ar namuose. Kol ryšys tarp Aistės ir Andriaus vis stiprėjo, ryšys tarp Andriaus jo sužadėtinės darėsi vis šaltesnis. Tačiau ar dėl to kaltas vien tik atstumas, ar protagonistas pradeda jausti kai kam stipresnius jausmus? Visiems draugams, šeimai, sužadėtinei teigia, kad Aistė yra tik geriausia draugė, o su ją leidžia tiek daug laiko, nes jos pasiilgo išvykusios svetur. Tačiau, vasaros pabaigoje, prieš Aistei išvykstant atgal į Airiją, tarp pagrindinių veikėjų nutinka reikšmingas įvykis, kuris visiškai pakeičia jų draugystę. Ir tada kyla didžiausias klausimas: ar jie tikrai yra tik draugai? Po to lemtingo vakaro jų santykiai pasikeitė ir jie pradėjo bendrauti kitaip, bet problema ta, kad Andrius vis dar buvo susižadėjes su Laura. Protagonisto gyvenime laukia didelis ir sunkus išbandymas, nes kagi pasirinkti: moterį su kuria drauge praleido septynerius gyvenimo metus ar moterį, kurią visą gyvenimę laikė tik geriausia drauge, bet galbūt ji yra jo tikroji gyvenimo meilė?

Trečia dalis

2012 m. birželis

Čia paliksiu paslaptį. Jei norite sužinoti, kas vyksta trečioje dalyje ir kaip pati knyga pasibaigia – kviečiu paiimti knygą į rankas ir perskaityti patiems😊
Mano nuomone, „Mano mačo iš Meksikos“ yra dėmesio verta knyga.  

Tikriausiai, kyla klausimas – kodėl? Leiskite, Jums pateikti keletą priežasčių:
  1. Pirma, tai yra ne tik meilės istorija, kuri yra išgalvota ar sukurta – tai yra tikra dviejų žmonių istorija, kuriems teko patirti daug sunkumų, priimti daug sudėtingų sprendimų, padaryti klaidų, kurios tapo gyvenimiškomis pamokomis, kad pabaigoje galėtų būti drauge. Jiems teko tiek atskirai, tiek kartu bandyti išlikti stipriems, neprarasti vilties bei susigrąžinti tikėjimą į Dievą. 
  1. Antra, ši istorija žavi tuo, kad autorė po šitiek metų nusprendė parašyti knygą apie savo gyvenimo istoriją, kurios pagrindinė mintis yra ta, kad nevalia prarasti vilties. Ypač sunkiausiomis akimirkomis  – viltis  – yra tai, kas neleidžia pasiduoti ir leidžia judėti pirmyn. Kaip pati rašytoja teigia, ši knyga skirta tiems, kurie patyrė panašius sunkumus kaip ji. Ji taip pat tvirtina, kad jos istorija yra įrodymas, jog galiausiai kiekvienas gali atrasti savo laimingą pabaigą.
  1. Darydama projektą aš turėjau galimybę pabendrauti ne tik pačia Aiste Šopiene, tačiau ir su visa jos šeima: vyru ir keturiais vaikais. Pastebėjau, kokią šilumą ir meilę perduoda rašytoja ir jos vyras savo vaikams. Jie yra labai nuoširdūs ir šilti žmonės, kurie stengiasi skleisti gerumą. Ką aš bandau tuo pasakyti, kad visos šios savybės atsispindi knygoje. Galima justi, kad autorė knygą rašė su meile, nuoširdumu ir tikrumu. 
Tai yra mano manymu svarbiausios priežastys, kodėl ši knyga yra verta Jūsų laiko.
Pabaigoje reikia prisiminti, kad vilties visada yra. Nereikia tik jos prarasti. 

Ši knyga galbūt ir nėra pati geriausia kokią esu skaičiusi per gyvenimą, tačiau ji labai sužavėjo mane. Kaip ir iš kiekvienos knygos galima pasisemti šio to, išmokti kai ką, suprasti tam tikrus dalykus, taip aš iš šios knygos išmokau, kad gyvenimas gali apsisukti šimtu aštuoniasdešimt laipsnių, kad gyvenime gali atsitikti dalykų, kurie nepriklauso nuo tavęs, tačiau yra nesvarbu kaip yra skaudu ar sunku tą akimirką – negalima prarasti vilties. Negalima galvoti, kad gyvenimas nepagerės, jog nepasieksi ko nori, kad nerasi ko nors ypatingo. Pavyzdžiui kaip ir knygos veikėjai: Aistė neprarado vilties, kad vieną dieną ji ras žmogų tiek sau, tiek savo „geriausiai dovanai iš Meksikos“, Andrius taip pat neprarado vilties, kad priima teisingus sprendimus, kurie jam suteiks laimę. Todėl ši knyga parodo, kad iš kiekvienos situacijos turime pasimokyti, pripažinti savo klaidas ir priimti jas kaip pamokas, bet taip pat svarbu gebėti kiekvienoje situacijoje rasti bent vieną gerą dalyką ir sakyti: "Turiu pačią geriausią dovaną iš ten".
Štai ir pirmoji knygos apžvalga! Tikiuosi, kad gana gerai pristačiau Jums pirmąją savo šių metų perskaitytą knygą. Jeigu, ko nors trūko ar buvo per daug, ar norite pamatyti kokių nors papildomų dalykų, aspektų apžvalgoje, rašykite, atsižvelgsiu į Jūsų kritiką bei pasiūlymus.
 
Be to, tikiuosi, kad suteiksite šiai knygą galimybę ir patys įsitikinsite, jog ji yra verta Jūsų laiko!
 
Iki pasimatymo!
Su  meile,
Amžinosios užburtosios bibliotekos rašytoja♡ 
 


Komentarai

Rašyti komentarą