Rudenį nusprendžiau paimti paskaityti booktok ir bookstagram rekomenduojamą pirmąją The Empyrean serijos knygą Fourth wing, kurią parašė Rebecca Yarros. Knyga taip greitai įtraukė mane į savo pasaulį, jog nieko nesinorėjo daugiau daryti tik skaityti, skaityti ir skaityti. Ši knyga buvo nuostabus atokvėpis po vasaros romanų. Galėjau visiškai pasinerti į fantastinį knygos pasaulėlį ir užmiršti viską, kas vyksta aplinkui. Pirmoji dalis visiškai mane sužavėjo – jaučiausi taip pat, kaip skaitydama ACOTAR seriją, kurią parašė Sarah J Maas (beje, tai mėgstamiausia mano visų laikų fantastinė knygų seriją, apie kurią pakalbėsime ateityje). Norėjau iškart imti skaityti ir antrąją dalį, tačiau atsitiko gyvenimas ir teko jos skaitymą nukelti į naujuosius metus.
Kadangi sausio 21 dieną išėjo trečioji serijos dalis Onyx storm, supratau, kad atėjo metas perskaityti ir antrąją, kad paskui galėčiau iškart pradėti ir trečiosios.
Tad, antroji sausį perskaityta knyga – Iron
flame.
Pradžiai – susipažinkime su pagrindiniais šios knygų serijos herojais.
Kadangi šios serijos knygų apžvalga pradedame ne nuo pirmosios dalies, trumpai pristatysiu du pagrindinius veikėjus, nes juos dažniausiai minėsiu tolimesnėje knygos apžvalgoje. Kitus veikėjus pristatysiu, kai darysiu pirmosios knygos apžvalgą arba kai analizuosiu visas tris dalis kartu.
- Violet Sorrengail – pagrindinė šios knygų serijos veikėja, per kurios perspektyvą yra pasakojama visa istorija. Violet yra generolės dukra (jos motina taip pat vadovauja Basgiato karo koledžui) ir turi vieną vyresnią seserį, ir vieną vyresnį brolį, kuris žuvo mūšyje. Violet buvo kitokia negu jos sesuo ir brolis. Ji buvo fiziškai silpna, žemaūgė, jos kaulai dažnai lūždavo, o išvaizda sudarydavo ligotos merginos įspūdį. Nors Violet visą gyvenimą ruošėsi būti raštininke, jos motina ją išsiunčia į karo koledžą. Dauguma manė, kad ji neišgyvens savo pirmųjų metų koledže, ir nors ne kartą buvo atsidūrusi prie mirties slenkščio, tačiau ji ne tik išgyveno, bet tapo viena stipriausių drakono raitelių.
- Xaden Riorson – pagrindinis šios knygų serijos veikėjas. Jis yra sukilimo vado sūnus ir dėl to yra daugelio nekenčiamas, nes jo tėvas įvykdė daugybę nusikaltimų, prieštaraujančių valdžios interesams. Jis kaip ir kiti sukilėlių vaikai yra akylai stebimas, kad nesektų tėvo pėdomis. Xaden taip pat yra vienas stipriausių savo amžiaus drakonų raitelių ir labai vertinamas dėl savo retos galios – gebėjimo iškviesti ir valdyti šešėlius. Jis yra šaltas, niekuo nepasitiki, išskyrus kitus sukilimo vaikus ir Violet. Nors ji turėtų laikytis nuo jo atokiau, bet juk kartais nutinka gyvenimas – jiems tenka pasitikėti vienas kitu, jei nori išsaugoti savo gyvybes.
Knyga yra padalinta į dvi dalis, lyg būtų norima atskirti įvykius ir veiksmo vietas. Abiejų dalių įvykiai vyksta paeiliui – kuo užsibaigė pirma dalis, tuo prasidėjo antroji. Taip pat ir su knygomis – pirmoji knygos dalis pasibaigė su cliffhanger, o antrosios pradžioje buvo paaiškinta pirmosios dalies pabaiga. Tačiau autorė nebūtų autorė, jeigu nepasiliktų kai kurių paslapčių sau. Tad galima teigti, kad nebuvo atsakyta į visus rūpimus klausimus, bet galbūt trečioje dalyje sužinosime daugiau (nors, kiek mačiau iš kitų skaitytojų reakcijų, pabaigoje liksime su dar didesniais klausimais).
Pirma
dalis:
Kaip jau minėjau, antrosios dalies pradžioje veiksmas, laikas ir vieta tęsiasi ten, kur baigėsi pirmoji serijos knyga. Veiksmas prasideda ten, kur Violet sužino, kad jos mylimasis, žmogus, nuo kurio liepė visi bėgti, nes jis nori keršto už tai, ką padarė jos motina, kuriuo liepė nepasitikėti – tačiau ji nepaisant visų tikėjo juo, o jis slėpė ne vieną, ne dvi, o net keletą paslapčių, kurios atima iš merginos pasitikėjimą tiek Xaden, tiek visais kitais, kurie žino, kas vyksta už apsauginės sienos, ir leidžia tam vykti.
Išvykę iš vietos kurią slėpė Xaden, protagonistai su kitais sukilimo vaikais bei drakonais grįžta į karo akamediją, kur Xaden baigia mokslus, o čia prasideda antrieji Violet mokymosi metai. Antrieji metai, kaip Xaden įvardina tai metai, per kuriuos visi likę gyvi praranda žmogiškumą. Kadangi pagrindiniai veikėjai saugo didelę paslaptį, jų gyvybei kasdien gresia vis didesnis pavojus. Nuolatiniai išpuoliai, kankinimai ir nuolatiniai bandymai išgauti tiesą sukelia ir artimiausių draugų įtarimus. Tačiau Violet, norėdama apsaugoti draugus nuo artėjančios grėsmės, slepia nuo jų tiesą, bet vis kyla vidiniai klausimai: ar ji elgiasi teisingai, slėpdama tokį svarbų dalyką, kad apsaugotų visus, o gal geriau atskleisti tiesą ir pradėti ruoštis blogiausiam? Tačiau kaip atskleisti tiesą, kai visi už tokį atskleidimą laikytų tave išdaviku? Būtent tai valdžia ir bando padaryti – paversti išdavikais arba amžiams užtildyti tuos, kurie matė, kas vyksta anapus sienos.
Mėnesiams bėgant, visi, žinantys tiesą, bando surasti išeitį sustabdyti tai kas neišvengiama, tačiau bandydami tai padaryti pakliūna į valdžios paspestus spąstus, kuriuose labiausiai nukenčia Violet. Xaden, išgelbėjęs mylimają bei kitus draugus, visiems esantiems karo akamedijoje suteikia pasirinkimą arba likti, arba kovoti. Ir tada prasideda antroji knygos dalis.
Antra
dalis:
Tie, kurie pasirinko kovoti, kartu su Xaden ir Violet išvyko už sienos į Aretia, slaptąjį miestą, į pavojų nuo kurio niekas negali apsaugoti – tik patys. Antroje dalyje veikėjai perklėlė karo koledžą į šį miestą, kuriame daugiausia ruošiasi kovai su priešu, apie kurį sužinojo egzistuojant neseniai. Pamokų metu jie mokosi valdyti savo gebėjimus, skraidyti ant drakonų, kurti ginklus ir sudarinėti sąjungas su senais priešais, kad galėtų drauge kovotų prieš pačią mirtį. Tčiau kaip sugebėti padėti ginklus, iškelti taikos vėliavą, išmokti dirbti ir kovoti drauge, kai kelis šimtmečius laikiai juos didžiausiais savo priešais? Kaip sugebėti suprasti, kad tik drauge jie galbūt turės šansą išgyventi? Tikriausiai taika visiškai nebus pasiekta niekada, tačiau drakonų raiteliai pasiekė minimalų taikos kompromisą su grifonų raiteliais.
Visi jaučia, kad neišvengiamai artėja pirmasis didelis susidūrimas su priešu. Violet, kartu su savo komandos nariais, ieško būdo, kaip iškelti apsauginę sieną aplink šį miestą, kad turėtų pranašumą, o Xaden su kitais keliauja saugoti civilius, gyvenančius netoli Aretios. Kasdien jie netenka vis daugiau karių, o priešas vis labiau stiprėja. Protagonistai stengiasi neprarasti vilties, tačiau supranta, kad be apsauginės sienos jie visi žus.
Netikėtai į juos kreipiasi Violet motina su kitais valdžios atstovais, reikalaudami, kad jie grįžtų ginti Navarre, tačiau jie atsisako, kaip ir visus šiuos metu Navarre atsisakė ginti esančius už sienos. Bet po kelių dienų jie vis dėl to atvyksta į pagalbą. Tiks jiems neramu, nes kaip galima nugalėti priešą, kuris turi tiek pranašumų? Jiems kyla klausimai: ką teks paaukoti kiekvienam, kad būtų laimėtas pirmasis mūšis, ir kaip ta auka pakeis visų jų gyvenimus?
„You're my gravity. Nothing in my world works without you.“
Violet ir Xaden yra dvi skirtingos puselės, kurios yra skirtos viena kitai. Tačiau po melo ir paslapčių Violet nebegalėjo patikėti savo meilės ir širdies jam. Ji jautėsi įskaudinta ir išduota, nes ji nuo jo nieko neslėpė, tačiau nepasaint visko ji vistiek jį mylėjo, nenorėjo to pripažinti garsiai jam, bet giliai širdyje žinojo, kad be jo ji savo gyvenimo neįsivaizduoja. Tad Xaden visoje knygoje stengėsi jai suteikti atsakymus į visus užduotus klausimus, stengėsi ją susigrąžinti nuoširdumu, pagalba ir pasitikėjimu, nes kaip jis pats teigė: „because he refuses to lose her again“. Tačiau, kad ir kaip jie norėjo susigrąžinti vienas kitą visiškai – be paslapčių, melo, išdavystės – jiems vis kas nors trukdė: Xaden buvusi sužadėtinė, nuolatiniai kivirčai, nes jis per daug ją saugojo ir taip pat tiesos nutylėjimas. Pabaigoje jie susitaikė, pradėjo suprasti vienas kitą, o mūšyje vos nepaukojo gyvybės dėl vienas kito. Abu išgyveno, tačiau kokia kaina? Man kaip skaitytojai kyla didelis klausimas: kaip pasibaigs jų meilės istorija? Ar ji turės laimingą pabaigą?
Violet ir Xaden yra viena iš tų romfantasy couples, kurios dėl vienas kito jie padarytų viską. Jie ne tik kovotų mūšiuose, ieškotų kaip išgelbėti vienas kitą, arba atkeršytų tiems, kurie nuskriaudė jų mylimajį, bet jie paaukotų save, kad kitas galėtų gyventi. Tas faktas, kad Xaden daug metų nejutų niekieno meilės iš kito ir pats jos nesuteikė, bet atidavė savo širdį, gerumą, meilę merginai, kuri turėjo būti didžiausia jo priešė, tačiau tapo ta, kuri įžvelgė jame gėrį už visos tos tamsios ir šaltos kaukės. Violet ir Xaden meilė įrodo, kad žmogus, net pamatęs tavo didžiausius trūkumus, nuoskaudas, silpnybes ir randus, nepalieka tavęs, o teikia tą stiprybę, kai jos labiausiai reikia. Aš skaičius daug romanų ir fantastinių romanų, kuriuose meilė tarp veikėjų yra nuostabi ir nepamirštama, tačiau kol kas dviejų porų meilės istorijos taip giliai palietė mano širdį. Violet ir Xaden yra viena iš jų.
Ar verta skaityti?
Pateiksiu Jums keletą punktų, kodėl verta šią knygą perskaityti (žinoma, pirmiausia, reikia perskaityti ir pirmą dalį). Tačiau jei Jums fantastinės knygos ne prie širdies, kur realybė beveik neegzistuoja, nemanau, kad ir aš gebėsiu Jus įtikinti, kad ši knyga verta Jūsų dėmesio. Tačiau, galbūt galite suteikti šansą šiai knygai, o kas žino, gal ji Jums visai patiks.
- Pirmiausia, ši knyga parodo, kad negalima nuvertinti žmogaus pagal tai, kaip jis atrodo. Negalima nuvertinti žmogaus pagal tai, kiek fiziškai jis yra stiprus. Kartais stiprybė slypi ne raumenyse ir jėgoje, o prote, dvasioje ir širdyje. Būdamas fiziškai stiprus, gal ir nuversi kalnus, tačiau turėdamas stiprų protą ir daug žinių, rasi kitą būdą, kaip nuversti kalną. O turėdamas gerą širdį, tu gebėsi pamatyti gėrį ir kituose, net jei jie patys jo nemato. Violet yra fiziškai daug silpnesnė negu kiti jos bendraamžiai, tačiau jos protas ir dvasia tokie stiprūs, kad ji gebėjo atsilaikyti prieš kankinimus ir nepalūžti daugybę dienų. (Not all strenghts are physical)
- Antra, turi visada turėti vilties, kad ir kaip sunku. Negali pasiduoti, jei nepavyko vieną, antrą ar trečia kartą. Turi bandyt tol, kol rasi išeitį iš keblios situacijos, net ir tada, kai visi sako, kad tau nepavyks, kad viskas jau prarasta, kad nebėra vilties. Viltis visada yra, kaip ir išeitis.
- Trečia – pasiaukojimas. Šioje knygoje yra daug kartų parodyta, kiek dėl tavęs pasirengę aukoti žmonės: artimieji, draugai ar komanda. Jie pasiruošę meluoti, slapstytis, kovoti dėl tavęs. Kai Violet melavo savo draugams apie tai, kas vyksta už sienos, ir kai ta tiesa buvo atskleista, jie neapleido jos, o stojo drauge kovoti, aukotis dėl kitų.
- Ketvirta – meilės istorija. Ką aš labiau mėgstu negu fantastinius pasaulius, yra meilės istorijos. Man patinka skaityti apie du žmones, kurie yra skirti vienas kitam. Man patinka skaityti ir jausti tą aistrą, tą šilumą ir meilę tarp veikėjų; tą skausmą ir džiaugsmą, kurį jie dalinasi drauge. O Xaden ir Violet meilės istorija yra širdį draskanti nuostabi.
- Penkta, jeigu mėgstate fantastines knygas, tai ši yra Jums. Visas sukurtas pasaulis: veikėjai, drakonai, magija, vietovės – yra išskirtiniai ir magiški. Kiekviena eilutė, kiekvienas puslapis ir skyrius verčia Jus versti toliau, toliau ir toliau. O kai ateini iki pabaigos, kai perskaitai paskutinę eilutę ir skyrių, netiki, kad ji pasibaigė. Autorė turi tokį nuostabų rašymo būdą, kad pabaigoje visada palieka tiek neatsakytų klausimų, jog tu nežinai nei kaip reaguoti, nei ką daryti. Sėdi ir lauki, kol sekanti dalis atsidurs tavo rankose.
Štai ir antroji knygos apžvalga! Ji truputį kitokią nei pirmosios, tačiau kiekviena knyga skirtinga, todėl ir apžvalgos yra nevienodos. Jeigu, ko nors trūko ar buvo per daug, ar norite pamatyti kokių nors papildomų dalykų, aspektų apžvalgoje, rašykite, atsižvelgsiu į Jūsų kritiką bei pasiūlymus.
Tikiuosi, kad suteiksite šiai knygą šansą ir patys pamatysite kokia ji yra nuostabi!
Komentarai
Rašyti komentarą