Miela Colleen Hoover,

 


likau šokiruota.

Penktoji mano šių metų perskaityta knyga yra „Veritė“, kurią parašė Colleen Hoover. Apie šią knygą buvau girdėjusi dvi nuomones: vieniems ji buvo viena geriausių šios autorės knygų, kitiems – labai nepatiko. Retai kam ši knyga nei patiko, nei nepatiko. Aš save priskirčiau prie tos mažumos. Tiesą sakant, netgi įvertinčiau ją keturiomis žvaigždutėmis, bet toks mano vertinimas yra tik dėl epilogo – tik dėl laiško Džeremiui. 

Trilerio trys pagrindiniai veikėjai: ar galima teigti, kad jie sudaro meilės trikampį?

Manau, kad iš dalies galima teigti, jog Veritė, Džeremis ir Lueną sudaro tam tikrą meilės trikampį, nes abi moterys buvo įsimylėjusios Džeremį, o jis – taip pat mylėjo jas abi. 

Prieš pradėdama kalbėti apie pačią knygą, pristatysiu trumpai kūrinio protagonistus:
  • Luena Ešli –  veikėja, nuo kurios prasideda visa istorija. Luena yra trilerių rašytoja, nepasiturinti, neturinti gyvenamos vietos (baigiasi jos nuomos sutartis ir ji negali jos išsimokėti). Jos knygos nėra populiarios, pati Luena nemėgsta bendrauti su savo gerbėjais, neturi socialinių tinklų, kuriuose viešintų savo darbus bei kurtų dar didesnį gerbėjų ratą. Tačiau netikėtai jai yra pasiūlomas darbas – užbaigti garsios trilerių rašytojos knygų seriją. Ji sutinka imtis šio darbo dėl didelio užmokesčio. Nors žinojo, kad šis darbas bus labai sunkus, atvykusi surinkti informacijos apie autorės rašymo stilių ir kitų knygų dalių idėjas, ji susiduria su papildomais sunkumais, kurie nebuvo aprašyti jos darbo sutartyje – aistra vyrui, kurio negali turėti, ir namai, kurie saugo šiurpias paslaptis.
  • Džeremis Krofordas – vyras, kuris savyje nešioja didžiulę naštą bei saugo daugybę žmonos paslapčių. Džeremis – garsios trilerių rašytojos vyras, kuris ir pasamdo Lueną užbaigti žmonos darbus. Jis yra tėvas, kuris neteko dviejų dukterų ir yra atsakingas už neįgalios žmonos priežiūra. Jis – žmogus, kuris patyrė daug skausmo, nusivylimo ir melo, tačiau stengiasi būti stiprus dėl jauniausio savo sūnaus. Tačiau ar tikrai Džeremis yra toks geras, kaip pasakoja Luena ar aprašo Veritė? Kai jo šeimos namuose apsigyvena Luena dėl darbo, jis visada jai viskuo padėda: ruošia valgyti, išklauso ir paguodžia, būna šalia. Bet kartu ir slepia savo bei šių namų tamsiąją pusę nuo Luenos. Taigi, koks iš tiesų yra Džeremis Krofordas: turtingas palaužtas gražuolis ar veidmainis apsimetėlis?
  • Veritė Kroford – tikriausiai galima teigti, jog ji yra šios knygos protagonistė, nes visa istorija sukasi aplink ją, jos knygas, dukterų netektis. Be to, didelė dalis trilerio yra apie jos rankraštį, kuris slepia giliausias autorės paslaptis ir prisipažinimus. Bet galbūt tas rankraštis buvo skirtas tik tobulinti jos kaip rašytojos įgūdžius? (Klausimas, kuris nedavė ramybės perskaičius knygą). Taigi, Veritė yra garsioji trilerių rašytoja, kuri nebegali pabaigti rašyti savo knygų serijos, nes papuolė į avariją, kuri visam gyvenimui paguldė ją į lovą...? 
Kiekvienas veikėjas slepia tam tikras paslaptis, nuoskaudas, kančias. Jie meluoja, apsimeta, kad pasiektų savo. Todėl skaitant knygą nuolatos kyla įvairūs klausimai, į kuriuos atsakymo ne visada gali sulaukti. Kai kuriais momentais netgi nebežinai kas yra tiesa, o kas – melas.

„Lieka vienintelis klausimas: kuria tiesa ji manipuliavo?“

Spoiler alert! Kas neskaitę knygos, praleiskite šitą dalį.

Tikriausiai geriausia šios knygos vieta yra Veritės laiškas Džeremiui, kuris kartu yra didžiausias plotwist visame trileryje. Nuoširdžiai skaitydama visą knygą galvojau, jog Veritės rankraštis yra visiška tiesa. Aš patikėjau, kad ji dievino savo vyrą taip, kad net galėjo pakenkti savo negimusiems vaikams, jog galėjo būti atsakinga už vienos iš dvynių mirtį, nes tikėjo, jog kadaise susapnuotas sapnas išsipildys. Aš tikrai maniau, kad jai buvo svarbiausia tik ji pati ir pavydėjo vyro meilės savo vaikams. Be to, patikėjau ir tuo faktu, kad ji sąmoningai įvažiavo į medį, kad sulauktų daugiau vyro dėmesio. Tačiau Veritės laiškas savo vyrui išmušė iš vėžių. Teko pasėdėti keletą minučių, kad susivokčiau, kaip vienas laiškas gali pakeisti visą istoriją ir iškelti klausimą: ar visa knyga buvo melas, o Veritės paskutinė žinutė vyrui – tiesa? 

Žinau, kad yra papildomas epilogas, tačiau jo neskaičiau ir nežinau ar verta skaityti, nes bijau, kad sumaišys dar labiau mintis, o nepateiks tikslius atsakymus. Jau dabar neaišku, ar Veritės autobiografija yra tiesa ir ji iš tiesų yra bloga žmona ir motina, ar vis dėl to laiškas, kuriame ji teigia, kad tai tik buvo jos įgūdžių lavinimas, kadangi jos trileriai yra rašomi iš blogiuko perpektyvos, yra tikras. 

Mano manymu, tikrai galėtų būti, kad laiškas nėra melas. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip galvoju – ji yra rašytoja. Ji turi nuostabią fantasiją ir gali sukurti istorijas, kurios įtraukią daugybę skaitytojų (Veritė yra garsi trilerių rašytoja, kaip minima knygoje). Taigi, tikrai yra didelė galimyė, jog jos rankraštis yra tik jos vaizduotės vaisius ir ten yra tik maža kruopelytė tiesos. Bet tuomet kyla klausimas: kodėl ji Džeremiui nepapasakojo, jog rašo tokį dienoraštį, kuris ugdo jos talentą? Tikrai būtų išvengta daug nesusipratimų, jeigu ji būtų apie jį papasakojusi prieš jam pačiam randant jį. Tačiau taip pat įmanoma, kad laiškas – melas. Juk ji rašytoja. Galėjo sukurti istoriją, kuri įrodytų jos nekaltumą.

Labai daug klausimų ir labai mažai atsakymų. Kviečiu pasidalinti Jus savo teorijomis ir mintimis.

Keturios žvaigždutės tik dėl pabaigos? 

Visą laiką skaitydama „Veritę“ jaučiau tokį pasibaisėjimo jausmą, nes niekaip negalėjau suvokti, kaip motina šitaip galėtų elgtis su savo vaikais. Man vis kilo klausimas: kaip tu gali nekęsti to, kas yra didelė dalis tavęs? Taip pat niekaip negalėjau suprasti, kaip galima pavydėti savo vaikams vyro meilės, kaip galima norėti sužaloti tuos, kuriuos turėtai mylėti visa širdimi. Dėl šių priežasčių maniau, kad ši knyga bus viena blogiausių, kokią esu skaičiusi. Man buvo labai sunku skaityti tą neapykantą, pasibjaurėjimą, pavydą, kuris buvo skleidžiamas motinos prieš savo vaikus. Vienu metu net galvojau, kad nepabaigsiu aš jos, nes tai buvo labai žiauru. Tačiau tikriausiai mane pastūmėjo ją pabaigti tų žmonių komentarai, kurie sakė, jog knyga labai gera, ir noras sužinoti, ar Veritė tikrai po avarijos yra neįgali ar ne. 

Viduryje knygos jau buvau susidariusi nuomonę, kad šiai knygai duosiu tris žvaigždutes, nes istorija tikrai įdomi ir įtraukianti, tačiau jautėsi, kad kažko trūksta. Bet pabaigoje ši knyga pakilo mano akyse. Epilogas kartu ir sukrėtė, ir sužavėjo mane. Autorė sugebėjo visą knygą pasakoti vieną istorijos pusę, įtikinti, kad rankraštis – tiesa, o tada pabaigoje numesti tokią „bombą“, kad iki šiol mąstau, kur buvo melas, o kur – tiesa. Vis mąstai ar skaitydamas nepraleidai kokių svarbių detalių, kurios pasako tikrąją tiesą. Tačiau tikriausiai tik viena Colleen Hoover žino, kokia yra tiesa.

Ar knyga yra verta Jūsų laiko?

Taip. Trileris yra tikrai įtraukiantis ir visa knyga skaitosi greitai ir lengvai. Dažnai keli sau retorinius klausimus, pabaigoje sėdi apmąstymuose, tenka vis atsiversti ankstesnius skyrius ar puslapius, ypač po epilogo, kas ir turi būti būdinga geram trileriui. Tačiau, jeigu esate silpnesnių nervų, ar nemėgstate žiaurumo ar smurto – ši knyga ne Jums. Vien pirmasis knygos sakinys yra gana žiaurus: „Išgirstu traktštelint jo kaukolę dar prieš aptaškoma kraujo čiurkšlės.“ Tačiau jei norite tokios knygos, kuri paliks Jus šoke tada būtinai turite ją perskaityti. Tik venkite per daug skaityti komentarų apie šią knygą. Jie gali sudaryti neigiamą įspūdį ir atbaidyti, arba sukelti pernelyg didelius lūkesčius. Turite pats perskaityti ją, kad susidarytumėte savo nuomonę apie „Veritę“. 

Ačiū, kad skyrėte savo laiko ir perskaitėte šią knygos apžvalgą. Tikiuosi ji buvo naudinga ir įdomi!

Su meile,
Amžinosios užburtos bibliotekos rašytoja♡

















Komentarai