„You're where my sanity stars“...

 

...„you are where my ends“

Septintoji perskaityta knyga per šiuos metus yra „Leave me behind“, kurią parašė K. M. Moronova. Šią knygą jau seniai perskaičiau, jei gerai pamenu tai skaičiau ją kovo mėnesį, o aprašau ją beveik liepos mėnesį... Gėda man... Tačiau niekaip nebuvo laiko prisėsti per mokslus, daugybę rašto darbų ir kitų reikalų. Tačiau, nors ją aprašinėju po kelių mėnesių, prisimenu daugelį detalių ir emocijų iki dabar. 

Šią dark romance knygą nusprendžiau paimti į rankas dėl dviejų priežasčių. Pirma – nežinojau, ką skaityti po „Pralaužto ledo“. Aišku, mano TBR yra labai ilgas ir pasirinkimų milijonas, tačiau niekaip nesinorėjo pradėti naujos knygų serijos ar skaityti kokio lengvo romano. Norėjosi kažko kitokio: stipraus, sunkaus, tamsaus. Yra daug dark romance knygų serijų, kurias norėčiau perskaityti, bet mano akys užkliuvo už šios knygos. Pirmiausia, ją pamačiau TikTok platformoje. Žmonės kėlė scenas, citatas, sukurtus veikėjų atvaizdus, ir taip pradėjo kilti mano susidomėjimas šia knyga. Tačiau visiškai mane paskatino ją skaityti – Karikartel knygų klubas. Kas nežino Karikartel tikriausiai yra vienas iš didžiausių Lietuvoje esančių knygų klubų. Aš jam priklausau, ten yra sukurtos grupės bendravimui, knygų siuntimui bei vyksta susitikimai (man dar, deja, neteko sudalyvauti nė viename). Šiame knygų klube yra ir mėnesio knygos, ir kovą mėnesio knyga buvo – „Leave me behind“. Taigi, antroji priežastis yra – knygų klubo paskatinimas. Galima teigti, kad tai buvo kaip ženklas, kad dabar šios knygos eilė. 

Taigi, apie ką ši knyga?

Kaip jau supratote iš įžangos, tai dark romance knyga. Bet tiksliau – dark military romance. Aš nesu skaičiusi daug tokio žanro romantinių knygų. Mano pirmosios buvo „Haunting Adeline“ dvilogija. Pirmąją dalį perskaičiau dvyliktos klasės pradžioje, o antrąją – po metų. Taigi, šio žanro knygų iš viso esu perskaičiusi tik tris. Esu dar visai žalia jose, bet pasiruošusi plėsti savo akiratį dark romance knygose, nes jos tikrai padeda pasitikrinti, kur tavo sanity stovi.

Bet grįžkime prie „Leave me behind“. Šioje knygoje istorija sukasi apie orginazacijas, kurios yra siunčiamos valdžios atlikti visų nešvarių darbelių. Į šias organizacijas yra surinkti žmonės, kurie neturi ko prarasti, yra vieni pasaulyje, tie, kurie nebijo mirti ir šaltakraujiškai žudyti. Čia surenkami tie, kurie praeityje padarė kažką žiauraus ir neatleistino. Jie dirba šalia kariuomenės, gyvena su jais, treniruojasi su jais, tačiau atlieka kitokią funkciją negu kareiviai (kareiviai turi ką prarasti, turi mylimuosius, o jie – ne). 

Visa istorija prasideda lėktuve, kai pagrindinė veikėja Nell susipažįsta su dvyniais broliais Bradshaw ir Eren. Jie visi vyksta į tą pačią vietą, jie visi trys yra panašūs – priklauso slaptosioms organizacijoms. Tačiau nei broliai jos pažįsta, nei ji pažįsta juos. Ir tai jų visų paskutinis laisvas vakaras prieš kimbant į nešvarius darbelius. Todėl vienas iš brolių, Eren, pasiūlo merginai prisijungti prie jų vakare klube: pašokti, išgerti, pasilinksminti ir visa kita. Nell, mąstydama, kad tai tikriausiai paskutinis jos vakaras, sutinka atsipalaiduoti, leisti sau susipažinti artimiau su broliu, kuris ją pakvietė, tačiau Eren tikslas buvo suvesti Nell ir Bradshaw. Ir jam tai puikiai pavyko. Vakaras iš tiesų buvo geras, kol viskas nesugriuvo, kai jie abu išsiaiškino, kad bus toje pačioje grupėje. Ir tada ateina supratimas, kad aistra buvo didelė, bet neapykanta vienas kitam yra dar didesnė. 

Tada visas knygos veiksmas nusikelia į karinę bazę, kur Nell susipažįsta su savo naująją komanda, kuri, pasirodo, nori jos negyvos arba bent jau, kad ji nebūtų su jais vienoje grupėje. Nuo pirmos minutės, kai mergina prisijungia prie jų, jie jos gyvenimą paverčia pragaru, tačiau ji nėra iš kelmo spirta ir atsilaiko prieš kelis vyrus. Prieš vyrus, kurių nekenčia visa širdimi, ir vieną, kuriam jaučia didžiausią neapykantą, bet kartu ir jaučia nesustabdomą trauką. Nell tamsią sielą traukia dar tamsesnė Bradshaw siela. O Bradshaw irgi yra sunku, nes jis nori, kad ji pasitrauktų, tačiau ne todėl, kad jos nekenčia (gal truputį ir dėl to), bet labiausiai dėl to, nes bijo netekti dar vieno komandos nario, kuriam, pasirodo, jaučia stiprius bei tamsius jausmus.  

Nenoriu daugiau išsiplėsti apie tai, kas vyksta knygoje, nes būtų neįdomu skaityti, jei viskas būtų atskleista, bet tikiuosi sukėlė Jūsų susidomėjimą.

Nell ir Bradshaw „nekenčia vienas kito“ citatos:

• „What are you looking at?“ I ask, annoyed. „At the woman who fear the ocean but not me“;
• „I truly believe it's because he doesn't want what happened to Abrahm to happen to you“;
• „Was it out of panic or does he not hate me as much as he tries to convince me?“;
• „Her irises are a sunset brown. I could stare into them forever and bathe in the peace she brings me“;
• „Irrationally, I feel jealous that she still loves a dead man. I don't want he to feel that way for anyone... Though, I guess it'd be okay if she felt that way about me“;
• „I know if she follows me into battle, into the fire, I'd die if she took a bullet for me. Riot or not. I can't deny that I care about her and that thought scares the shit out of me“;
• „Why do you hate me su much?“ I wince at how sad it sounds coming out. He brushes my wet hair back delicately and presses his lips to my shoulder. „Is that what you think? That I hate you?“;
• „Not before I do. I've got your back. Have you forgotten? If you put yourself in danger, you'll have to watch me die first.“;
• „Because you make me feel things I've never experienced before. I could never hurt you. I could never let you go“;
• „I don't think I can continue being Bones. Because Bones is heartless and ruthless. but ever since meeting you, I 've been anything but those things. When I look at you, I feel like thoughts are no longer blurry. This dark underworls I reign in doesn't have to be the one I die in. I want a world with you“;
• „Together our broken pieces can do anything“;
• „And if you think I'm ever letting you go, you're wrong. You're mine. As much as I'm yours“;
• „I love you. I should'nt, but I do“;

Kodėl tokia pabaiga... (spoiler alert!)

Pati pati knygos pabaiga yra graži. Visa istorija baigėsi gerai – Nell ir Bradshaw gavo savo laimingą ir laisvą pabaigą. Jie užbaigė organizacijų nesantaikas, išgelbėjo vienas kitą, išgelbėjo Bradshaw dvynį brolį. Tačiau kodėl reikėjo pražudyti visus komandos narius? Labai norėčiau paklausti šio klausimo autorės. Kokia buvo to priežastis?

Iš dalies suprantu – tai dark military romance, todėl žiaurumas ir mirtis yra neišvengiami dalykai, tačiau tikrai netikėjau, kad bus sunaikinta visa komanda ir liks gyvi tik trys pagrindiniai veikėjai. Ir tai – Eren vos išgyveno. Jie visi vos išgyveno, nes ir Nell su Bradshaw buvo labai stipriai sužeisti, bet jie – pagrindiniai veikėjai ir love interest, tai, kad jie mirs, buvo mažai šansų. Bet Eren galėjo. Aš išverkiau milijoną ašarų, nes maniau, kad jis žuvo pasiaukodamas, tačiau paskutinę akimirką netikėtai išgyveno. Tai nudžiugino, tačiau kodėl reikėjo kitus narius nužudyti? Prisipažinsiu, pradžioje nemėgau aš jų, nes jie nelabai gražiai elgėsi su Nell, kai ji didelę laiko dalį bandė jiems padėti. Bet pabaigoje jie atkeliavo jos išgelbėti savo noru (Bradshaw – priversti, nes jis gi nepaliks savo sanity pavojuje), padėjo jai pabėgti nuo pavojaus, rizikavo savo gyvybe ir tikriausiai labai surizikavo...

Pabaiga šioje knygoje nuliūdino labai, nes tikrai buvo galima padaryti taip, kad jie išgyventų. Bet autoriai mėgsta tragiškas pabaigas ne pagrindiniams veikėjams, todėl net nežinau, kodėl stebina.

Ar rekomenduoju skaityti?

Ir taip, ir ne. Man asmeniškai knyga labai patiko. Aš apie nieką kitą negalvojau daugiau, norėjau tik kuo greičiau perskaityti, sužinoti, kaip viskas baigsis. Negalėjau atsitraukti ir padėti savo Kindle į šalį, nes labai įtraukianti istorija. Prisipažinsiu, iš dalies ši knyga taip sudomino, nes tai enemies to lovers, mano mėgstamiausia trope. O čia enemies to lovers buvo labai labai priešai į mylimuosius. Buvo juntama ir neapykanta, norėjimas vienas kitam pakenkti, įžeisti, sužeisti, tačiau kartu buvo ir rūpestis, aistra, tension, gailestis, pagalba – geriausias derinys. Bet taip pat man patiko visas parašymas, istorijos dėliojimas, detalių kūrimas, nuspėjamos ir nenuspėjamos vietos. Tai suteikė istorijai magiškumo ir unikalumo. Dėl šių priežasčių skatino perskaityti.

Tačiau tai sunki knyga. Tai nėra silly romance, kur viskas gražiai vyksta, kur pasimatymai, gėlytės, maža drama, susipykimas ir susitaikymas. Tai taip pat nėra labai psichologinė knyga – gal truputį, nes tai dark romantinė knyga. Todėl čia daug žiaurumo, mirčių, skausmo, traumų ir visa kita. Todėl, jei patinka tik kas rožėmis klota, tada neskaitykite – Jums nepatiks. Na, nebent norite išbandyti naujus žanrus – tada tikrai imkite šią knygą į rankas. Ji nėra tokia žiauri kaip, pavyzdžiui, „Haunting Adeline“ dvilogija ar kitos populiarios BookTok dark romance knygos.

Kaip sakiau, man asmeniškai labai patiko, labai įsijaučiau į visą istoriją. Nesigailiu, kad suteikiau šiai knygai šansą.

Ačiū, kad skaitėte! Tikiuosi bus įdomu ir informatyvu! Bei tikiuosi suteiksite šiai knygą šansą!

Iki susimatymo!

Su meile, 

Amžinosios užburtos bibliotekos rašytoja♡