Mano pirmasis perskaitytas šios vasaros romanas yra „King of Envy“. Tai penkta dalis Anos Huang knygų serijoje Kings of Sin. Kaip jau minėjau praeitame įraše, ši autorė yra viena mano mėgstamiausių, todėl jos romanų laukiu labai labai labai, nes kiekvieną kartą atsiversdama skaityti jos knygas žinau, jog jos nenuvils manęs – bus stipriai ir jautriai parašytos. Ir ši knyga tikrai ne išimtis – ji buvo tobula, jaudinanti, tačiau truputį kitokia negu kitos serijos dalys ar kitos rašytojos knygos. Ji buvo tamsesnė. Labiau priminė dark romance negu paprastą lengvą romanėlį. Jame buvo žiaurumo, skaudžių praeities šešėlių, kurie persekiojo pagrindinius veikėjus, išbandė juos. Turėjo daugiau mirties, kankinimo ir skausmo negu kitos knygos. Ir tai labai sužavėjo, nes ji buvo kitokia – skyrėsi savo turiniu, parašymu, truputį emocijomis. Ir, žinoma, svarbu paminėti, kad tai buvo forbidden romance trope, kur Vuk Markovic buvo įsimylėjęs savo geriausio draugo sužadėtinę ir dėl ištikimybės jam to nepasako iki lemiamos akimirkos. Na, o Ayana Kidane taip pat puoselėjo šiokius tokius jausmus sužadėtinio senam bičiuliui. Taigi, sudėtinga situacija buvo, bet juk tai knyga – galiausiai jie gavo savo laimingą pabaigą.
Bilijonierius, kurio visi bijo, ir modelis, kuria visi žavisi
Kas man labai patiko šioje knygoje – kad Vuk Markovic jau daug metų buvo įsimylėjęs jauną ir žavią Ayaną. Jis toks žmogus, kuris vengdavo viešų renginių, nors vadovavo didelei kompanijai, tačiau, kad tik galėtų ją pamatyti, jis pasirodydavo renginiuose, stebėdavo ją iš toli, saugodavo ją, o ji to net nenutuokė. Tiksliau – manė, kad jis jos nekenčia, bet tiesa daug mielesnė ir geresnė, negu Ayana galvojo. Tik, aišku, nebuvo lengva jiems būti kartu – daug kliūčių, praeities nuoskaudų, baimių ir įsipareigojimų, kuriuos jie įveikė, bet prireikė visos knygos :)
Na, o dabar susipažinkite su šios dalies pagrindiniais veikėjais (be to, skaitydami šią knygą jūs taip pat būsite supažindinti su šeštos dalies veikėjais, kurie jau yra oficialiai paskelbti autorės, tačiau taip pat skaitant knygą nėra sunku suprasti, apie ką bus toliau).
- Ayana Kidane – jauna, žavinga, modelio karjera užsiimanti moteris, kuri savyje nešiojasi gėrį, šilumą, meilę pasauliui, šeimai, draugams. Ji dėl jų netgi yra pasirengusi kęsti nesąžiningas darbo sąlygas, kuriose yra kontroliuojama savo vadovų, jai nėra sumokamas atlyginimas. Viskas dėl to, kad būdama jauna sutiko prisidėti prie agentūros, kuri jai suteikė viską: drabužius, keliones, fotosesijas. Tačiau pamiršo paminėti, jog už viską jai susidės didelė skola ir negalės palikti agentūros, kol piniginė skola nebus atiduota. Bet merginai pasitaikė galimybė, išeitis – jos artimas draugas pasiūlė jai susituokti, kad jis gautų savo palikimą, o jai padės išmokėti skolas, kad pagaliau būtų laisva – bent jau vienu aspektu. Ir nors Ayana būtų laisva nuo agentūros, tačiau negalėtų rasti savo meilės, nes jaustų pareigą vyrui, už kurio ištekėjo – kurį myli ir kuris ją myli tik platoniškai. Na, Ayana manė, kad jos tokia artima ateitis ir laukia: santuoka, skolų grąžinimas ir laisvė nuo agentūros. Tačiau į jos gyvenimą įsiveržęs bilijonierius sujaukia merginos jausmus ir protą negrįžtamai. Bet jiems sukelia daug kliūčių paslaptys, baimės ir įsipareigojimai kitiems.
- Vuk Markovic – baisusis bilijonierius, turintis savo alkoholio verslą. Gali kilti klausimas – kodėl „baisusis“? Pirma – jo išvaizda. Vuko veidas ir kaklas nusėtas randais, kuriuos sukėlė ugnis. Tai gąsdina žmones – jie bijo pažvelgti į jį, nelaiko jo žmogumi. Antra – jis nekalba. Žinoma, jis gali kalbėti, tačiau pasirenka, kaip pats teigė, „nešvaistyti savo žodžių tiems, kurie to neverti“. Todėl žmonės nesijaučia smagiai, kai vyras komunikuoja su jais ant lapo užrašytais žodžiais ir tamsiu žvilgsniu. Bet netgi baisusis Vuk Markovic turi silpnybę – Ayaną. Jis nuostabiai knygoje papasakoja, kada pirmą kartą ją pamatė, kaip bandė išsiaiškinti, koks žmogus ji yra ir kodėl ji ypatinga. Be to, užsimena, kad nemėgdamas bendrauti su žmonėmis vis tiek eina į visus vakarėlius, kuriuose pasirodo ji. Aišku, viską apsunkina tai, kai jo geriausias draugas paskelbia, kad ves jo gyvenimo meilę. Ir ką gi daro Vuk? Nieko. Tyliai kenčia. Tačiau po kiek laiko jam kyla įtarimas, kad jų santuoka ir meilė netikra, ir tada jis nusprendžia ją gauti. Jam pavyksta, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kokiomis jis norėtų. Kai į jo gyvenimą su trenksmu grįžta jo praeities šešėliai ir graso ne tik jam, bet ir Ayanai, jis suvokia, kad jos neturės, kol visko nesutvarkys. Sunkiai jam pavyksta, daug ką tenka paaukoti, tačiau Vuk pavyksta išgelbėti savo mylimąją.
Ta tension, kai abu veikėjai suvokia, kad negali turėti vienas kito
Tokią situaciją, kai veikėjai yra skirti vienas kitam, matėme ne kartą Anos Huang knygose. Tiek Dante negalėjo turėti Vivian dėl noro atkeršyti, tiek Kai šeima sunkiai priėmė Isabelą, tiek Dominic prarado Alessandrą. Tačiau šioje knygoje viskas kiek kitaip – Ayana yra susižadėjusi su kitu, ji yra pažadėta kitam, nors ir ne dėl meilės, o Vuk yra skolingas savo geriausiam draugui, todėl savo laimę ir meilę moteriai nustumia į širdies gilumas. Bet, kaip sakoma, aistros ir meilės nepaslėpsi, jeigu du žmonės yra skirti vienas kitam. O patikėkite manimi – Vuk ir Ayana yra tikri sielos draugai. Jie geba vienas kitą papildyti, jaučia vienas kitą, kreipiasi pagalbos, kai yra sunku. Daugybę kartų Ayana kreipėsi pagalbos ir artumo pas Vuk, o ne pas savo sužadėtinį, nes jautė, kad jis ją apsaugos ir nuramins geriau nei bet kas kitas.
Todėl šioje istorijoje tension tarp dviejų pagrindinių veikėjų buvo daug stipresnė ir gilesnė, nes joje susipynė ištikimybė draugui, noras apsaugoti save ir šeimą bei noras apsaugoti vienas kitą. Vuk labai norėjo apsaugoti Ayaną nuo savo praeities šešėlių, tačiau ne viskas taip paprasta. Ayana yra Vuko didžiausia silpnybė, todėl jie pasinaudojo jos gyvybe ne kartą. Ir tokie momentai dar labiau apsunkino jų buvimą kartu. Tačiau kai du žmonės skirti vienas kitam, jie randa išeitį iš bet kokios situacijos. Nesvarbu, kokia ji sunki ar baisi, ar atrodytų neįveikiama – gal ir tiesa, kad meilė nugali viską.
Rašytoja nuostabiai perteikė dviejų veikėjų istorijas, praeitį. Ji labai gražiai susiejo jų abiejų išgyvenimus ir sukūrė nuostabią istoriją. Tikriausiai galėčiau teigti, kad iš visų šios serijos dalių ši – mano mėgstamiausia, nes ji skyrėsi nuo kitų, turėjo savo mistikos ir magiškumo, kuris jautėsi kiekviename skyriuje, puslapyje ir sakinyje.
- „That was one of the hardest parts of growing up – realizing the people you trusted to have your back were often the ones stabbing it.“
- „Because they were getting married. Because I saw her first. Because she was his when she should be mine“
- „I barely knew him. I wasn't sure I liked him. And yet, his presence was so imposing that reacting to him was an inevitability, not a choice“
- „Ayana's laugh was what had grabbed my attention the very first time I saw her. It was infectious, joyful, and full of life–the antithesis of how I lived my own life. But I couldn/t stop thinking about her. And the more I watched her, the deeper my obsession grew, until its vined were so twisted up inside me, I couldn't hack them off without killing myself too“
- „I wasn't trying to date Vuk–this was not a man who „dated“ anyone– but when I was around him, my world opened up again. The potential, the possibilities... the rush of what if. He gave me a glimpse at what my life would look like if it were mine again.“
- „But friend didn't equal lover, and platonic didn't equal romantic. At the end of the day, it wasn't love. Not the kind that I would be thrilled about“
- „I was of the firm belied that a home should feel like a home. Books should be read, couches should be sat on, kitchens should be used. A house wasn't a museum; it was a tapestry of who we were and the lives we'd lived“
- „But no crowd or camera made me feel the way Vuk did–like I was myself again. Like I was seen“
- „I tilted my head back and stared at the sky. It was impossible to see the stars over Manhattan, but I liked to imagine a sea of them out there, twinkling down at us like benevolent angels. Watching the drama and travails of mankind as we stumbled through life searching for purpose, meaning, and the tiniest shred of happiness“
- „I just wanted one thing for myslef. One spark of connection that made life exciting again“
- „I was the one who would kill and die for her in the same breath“
- „It was stupid, butI collected his words the way I collected perfumes and shoes. They glinted like precious stones in the sand, proof that he trusted me enough to communicate with me openly when he didn't have to. He simply chose to“
- „She consumed me, my body and soul, and I refused to settle for anything less in return“
- „She was a splash of color in my world of gray, and before I knew it, I was ensnared. There was no way out.“
- „I'd survived decades withouth her, but now that I had her in my life, I couldn't imagine living in her absence. I needed to see her. Touch her. Taste her.“
- „Friendships wasn't always about history; when two people clicked, they clicked. End of story“
- „Before we met, I'd spent years bemoaning my lack of a love life, but my sighs had just been the universe whispering to me, Wait a while longer. Your perfect match will come. He had. And he was worth every second of the wait“
Jei mėgstate Anos Huang knygas – tikrai skaitykite. Jeigu dar nesusipažinote su jos kūryba – labai kviečiu. Be to, netikiu, kad yra tų, kuriems nepatinka jos kuriamos istorijos.
Kaip jau minėjau viršuje, ši serijos dalis – mano mėgstamiausia (na, galbūt dalijasi pirmą vietą su King of Greed), nes joje istorija kitokia. Jautėsi, kad stipriau parašyta, buvo galima jausti einančius šiurpuliukus, skaitant apie Vuko praeities išgyvenimus, apie jo seną gyvenimą prieš sukuriant bilijoninę įmonę. Buvo įdomu ir skaudu skaityti apie jo randus, brolį, nenorą kalbėti. Taip pat buvo įdomu sužinoti ir apie Ayanos gyvenimą, jos pasirinkimą tekėti už žmogaus, kurį myli tik platoniškai. Be to, buvo labai įdomu skaityti apie kitokią modeliavimo pusę – kur ne tik kelionės, drabužiai, makiažas ir fotosesijos, bet ir didžiulis emocinis spaudimas iš agentūros ir fotografų. (Turiu savo mažoje bibliotekėlėje knygą „Mėsos turgus“, kuri parodo realybę apie modeliavimo pasaulį už uždarų durų. Kol kas neteko jos skaityti, bet laukiu momento, kai ta knyga pati mane pakvies ją perskaityti – kad ir kaip keistai tai skamba.)
Ačiū, kad skyrėte laiko paskaityti – tikiuosi, buvo įdomu ir informatyvu!
Iki pasimatymo!
Komentarai
Rašyti komentarą