„Pasaulis yra knyga, o tie, kurie nekeliauja, skaito tik vieną puslapį“, – Šventasis Augustinas
Šią vasarą su šeima mašinomis nusprendėme aplankyti Lenkijos vietoves. Nebūčiau aš, jeigu į išvyką nepasiimčiau knygos ar dviejų (šį kartą užteko ir vienos). Prieš išvažiuodama buvau pradėjusi skaityti knygą „Metai su tavimi“, tačiau nespėjau jos pabaigti, o vežtis fizinę knygą buvo labai nepatogu. Tad septynių valandų kelionei ir penkių dienų atostogoms ieškojau knygos, kurią galėčiau parsisiųsti ir skaityti per skaityklę. Taip pat ieškojau tokios knygos, kuri lengvai skaitytųsi, neapkrautų per dideliais apmąstymais. Norėjosi lengvo romanėlio. Toks, maniau, ir bus Emily Henry romanas „Beach Read“. Oi, kaip aš klydau...
Knyga, kuri atveria akis
Tokia buvo ši knyga – atverianti akis. Aišku, tikriausiai kiekviena knyga atveria akis apie vieną ar kitą dalyką. Tačiau ši ypač pasiekė mano širdies ir sielos gelmes. Ironiška, nes ieškojau lengvos, nieko neįpareigojančios istorijos, kuri padėtų atsipalaiduoti ir pamiršti savo problemas. Žinoma, negaliu sakyti, kad neatsipalaidavau, tačiau skaitydama daug kartų uždaviau sau klausimų apie gyvenimą, šeimą, santykius, meilę ir draugystę.
Šią vasarą pastebėjau, kad kuo labiau stengiausi pasiimti skaityti istorijas, kurios būtų silly summer romanai, tuo labiau papuldavau ant tokių, kurios kažką išgydo manyje. Galbūt šios vasaros skaitomų knygų tikslas ir yra padėti man pradėti žiūrėti į gyvenimą kitaip. To tikriausiai man labiausiai ir reikėjo, todėl darau išvadą, kad šią vasarą knygos rinkosi mane, o ne aš jas.
Meilės istorijos pradžia – lažybos
Ši istorija labai priverčia susimąstyti apie daug gyvenimiškų dalykų, tačiau kartu leidžia patirti slow burn romantiką. Patikėkite manimi, tai labai lėtai besivystanti meilės istorija. Tikriausiai todėl, kad daug dėmesio skiriama žmogaus vidui ir pažinimui, na, ir, žinoma, pagrindinių veikėjų lažyboms – kuris greičiau parašys kito žanro knygas.
January (taip, pagrindinės veikėjos vardas yra sausio mėnuo) yra romantinių knygų autorė, hopeless romantic, bandanti visur rasti vilties ir gerumo. Gyvena užsidėjusi rožinius akinius. Žinoma, iki tol, kol gyvenimas įrodo, kad jis nėra rožinis, jog jame yra daug skausmo, išdavysčių, netekčių ir neteisybės. Didžiausias šių blogybių pradininkas yra merginos tėvas, kuris skaudžiai išdavė tiek savo žmoną, tiek dukterį.
Po savo mirties jis January paliko namelį prie jūros, pilną prisiminimų su kitu žmogumi. Dabar merginos tikslas – šį namą iškraustyti ir parduoti, plius parašyti dar vieną romaną. Tačiau kaip įmanoma rašyti apie tikrą, kvapą gniaužiančią meilę, jeigu tavo širdis sudužusi į milijonus šipulių? Išeitis – sudaryti sandorį su senu universiteto draugu, kuris pasirodo dabar yra jos kaimynas.
Augustus Everett taip pat yra knygų autorius, tačiau, priešingai nei January, jis meile netiki. Tiksliau, jis netiki, kad žmonės gali taip stipriai mylėti, kaip rašoma knygose. Todėl jis rašo tamsias istorijas, kuriose persipina fantastika ir tamsiausi tikrų žmonių gyvenimo tarpsniai.
Nors Gus’as pats nerašo meilės istorijų, tačiau visą gyvenimą žavėjosi January kūryba. Jis skaito jos knygas, bet ji to nežino. Tiksliau – ji mano, kad jis jos nekenčia ir galvoja, kad jos istorijos yra išgalvotos nesąmonės. Oi, kad January žinotų, jog Augustus ja žavėjosi ir jos „kvailomis“ istorijomis nuo studijų laikų, bet niekada to neprisipažino, nes bijojo būti atstumtas.
Taigi, pagrindiniai veikėjai, būdami kritiškose situacijose, sudaro sandorį: January bandys parašyti Gus’o stiliaus knygą, o Augustus – apie šiurpuliukus keliančią meilę. Na, ir jiems bedirbant bei leidžiant laiką drauge, užgimsta seniai slėpti jausmai, kurie apverčia jų gyvenimus ir pasirinkimus.
Taip trumpai, kad susidarytumėte įspūdį, apie ką knyga!
- „Or maybe, like me, you're hopeless romantic. You just can't stop telling yourself the story. The one about your own life, complete with melodramatic soundtrack and golden light lancing through car windows“;
- „You know what we need to get these bad feeling out? We need to dance“;
- „And that was the moment I realised: when the world felt dark and scary, love would whisk you off to go dancing; laughter could take some of the pain away; beauty could punch holes in your fear. I decided then that my life would be full of all three“;
- „Here's the thing about writing Happily Ever Afters; it helps if you believe in them“;
- „Back then, true love had seemed like the grand prize, the one thing that could wheather any strom, save you from both drudgery and fear, and writing about it had felt like the single most meaningful gift I could give. And even if that part of my worldview was taking a brief sabbatical, it had to be true sometimes, heartbroken women found their happy endings, their rain-falling, music-swelling moments of pure happiness“;
- „Are romance and happiness harder than they look?“;
- „Trust me. You just have to open your heart. If you can do that, your world's goin to be a much brighter place from now on. And maybe you'll even stand a chance at writing a sellable rom-com“;
- „I though-think it's brave to believe in love. I mean, the lasting kind. To try for that, even knowing it can hurt you“;
- „Why do bad thing happen? I thought. How will it all make sense. But no great truth appeared to me.“;
- „Dammit, R.E.M. was right: Every single person on the planet had to take turns hurting. Sometimes all you could do was hold on to each other tight until the dark spat you back out“;
- „When you love someone you want to make thid world look different for them. To give all the ugly stuff meaning, and amplify the good. That's what you do. For your readers. For me. You make beautiful things, because you love the world, and maybe the world doesn't always look how it does in your books, but... I think putting them out there, that changed the world a little bit. And the world can't afford to lose that“;
- „People were complicated. They weren't math problems; they were collection of feelings and decisions and dumb luck. The world was complicated too, not a beautifully hazy French film, but a disastrous, horrible mess, speckled with briliance and love and meaning“;
- „I both love and despise falling in love“;
- „So falling's the part that hurts? And if you wind up in love without it hurting, then there's no falling?“;
- „Falling's the part that takes your breath away. It's the part when you can't believe the person standing in front of you both exists and happened to wander into your path. It's sopposed to make you feel lucky to be alive, exactly when and where you are.“;
Neapsigaukite gražiu pavadinimu
Tikriausiai jau antrą kartą užsimenu, kad knyga yra labai gili ir ne tokia, kokios aš norėjau tuo metu. Bet tikriausiai tokia, kokios man reikėjo šią vasarą. Iš mano atrinktų citatų galite pastebėti, kad jeigu skaitai ne tik žodžius, bet ir visą istoriją, įsijausdamas į ją, tampi jos dalimi. Tampi to skaudaus supratimo dalimi, kad pasaulyje ne visada yra laimingos pabaigos, kaip knygose. Dažniausiai tai būna nelaimingos istorijos.
Dažnai pasaulyje mes netenkame žmonių, kuriuos mylime, ir nerandame kelio atgal pas juos, kaip dažnai nutinka knygose. Mes dažnai netenkame žmonių, kurie, rodos, turėjo būti mūsų gyvenime amžinai. Kartais jie lieka tik prisiminimu. Ir tik mes patys esame atsakingi, ar tuos momentus vertinsime ir prisiminsime mylimus žmones, ar nekęsime to gyvenimo laikotarpio, nes pabaigoje jie mus įskaudino.
Knyga man labai patiko. Ji labai stipriai ir įtraukiančiai parašyta. Visi veikėjų išgyvenimai gyvena su tavimi tuo laikotarpiu, kai skaitai, o taip ir turi būti.
Pati meilės istorija mane taip pat labai sužavėjo, nes ji buvo lėta. Šiaip nelabai mėgstu slow romance, nes norisi, kad veikėjai kuo greičiau pasiektų savo laimingą pabaigą. Tačiau šį kartą aš žavėjausi, kaip autorė sukūrė veikėjus, jų ilgus žvilgsnius kupinus aistros, netyčinius prisilietimus, susitikimus, per kuriuos protagonistai pasakoja dalykus, kurių niekam kitam nedrįso prisipažinti.
Taigi, labai tikiuosi, kad paimsite šią knygą į rankas ir galbūt ji ir jums padės pažvelgti į pasaulį kitaip.
Komentarai
Rašyti komentarą