Paskutinė šių metų apžvalga apie savo mėgstamiausius nusikaltėlius. Leigh Bardugo „Crooked Kingdom“ yra antroji dvilogijos dalis apie įspūdingus varnų nuotykius, vagystes ir apgaules. Aš šitiek metų laukiau, kol antrąją dalį išvers, ir tik tada, kai neiškentusi nusipirkau anglišką versiją, jie paleido jos vertimą. Man patinka skaityti knygas angliškai, bet jeigu jau pradėjau vieną dalį lietuviškai, tai norisi ir skaityti visą knygų seriją lietuviškai. Bet yra kaip yra. Taigi, kad nešnekėti nesąmonių, keliaujam tiesiai prie apžvalgos.
Pačioje pradžioje man kažko trūko
Man asmeniškai knyga labai patiko, tačiau pačioje skaitymo pradžioje man buvo sunku įsijauti į pačią istoriją. Nežinau, ar dėl to, kad su istorija buvau susipažinusi iš pradžių lietuviškai, o paskui teko tęsti angliškai, ar dėl to, nes pati istorija vystėsi labai lėtai. Bent jau man taip atrodė. Nors atrodo, kad kaip tik, kai jie bandė išlaisvinti Inej, buvo daug intrigos, skausmo ir laukimo, tačiau labai lėtai viskas vyko. Bet nuo vidurio knygos, kai jie jau bandė atgauti savo pinigus, kai įsitraukė Jesper tėvas ir kiti, knyga labai sukaustė mano dėmesį. Labiausiai mane sudomino, kai pradėjo kisti Ninos galia – su nekantrumu laukiau jos skyrių, nes norėjosi sužinoti, ką jurda parem padarė su jos grišos magija. Autorės sukurta nauja galia padarė man didelį įspūdį (jokių spoilerių – kviečiu pačius sužinoti).
Taigi, nors knygos pradžia mane šiek tiek nuvylė (bet tai yra visiškai mano asmeninė nuomonė), toliau likusi istorijos dalis labai stipriai sužavėjo. Esu 100 % įsitikinusi, kad po kokių penkerių metų norėsiu dar kartą įlįsti į šios knygos pasaulėlį ir paieškoti detalių, kurias praleidau skaitydama pirmą kartą.
Nebuvo galima visiems duoti laimingos pabaigos...?
Kažkada mačiau TikTok’ą, kuriame buvo parašyta, jog Kaz Brekker subūrė tokią komandą, kurioje susikūrė trys poros. Aš 100 % sutinku su tuo. Bet man kyla klausimas, kodėl visos trys poros negalėjo būti kartu ilgiau nei knygos paskutinis puslapis. Kai perskaičiau vieno pagrindinio veikėjo mirties sceną, iš pradžių jutau liūdesį, norėjosi verkti, kol akyse nebeliks nė lašelio ašarų... bet pabaigus knygą ir pradėjus skaityti „King of Scars“ pajutau tokį minimalų pyktį, nes tikrai buvo įmanoma išvengti jo mirties. Tikrai buvo įmanoma išgelbėti jo gyvybę, net jeigu jis buvo pašautas. Bet ne – autorė nusprendė, kad jis paskutinio varnų žygio neišgyvens.
Jie visi knygos pabaigoje džiaugėsi, rodė jausmus, pagaliau supratę, kad negali vienas be kito gyventi. Pasidėjo savo baimes, nes suvokė, kad gyventi be mylimo žmogaus yra baisiau, negu pasiduoti senoms baimėms ir išgyvenimams. Taigi, kol vieni džiaugėsi, kiti sielvartavo, nes planavo ateitį drauge, o ji išslydo jiems iš rankų. Skaudžiausia, jaučiu, ir yra tai, kad Nina ir Mathiasas buvo vieninteliai, kurie kalbėjo apie ateitį, apie planus pabėgti ir pradėti iš naujo. Ir jie buvo vieninteliai, kurie negavo šanso išbandyti savo meilę iš naujo. Ninai liko tik jo kūnas, mintys ir prisiminimai, kurie persekios ją visą likusį ilgą grišos gyvenimą, nes kai vieną kartą taip stipriai mylėjai, antrą kartą nebemylėsi taip pat, nes tavo širdyje yra skylė, kurią gali užpildyti tik tas, kurio jau nebėra.
Na, bet jeigu pakalbėtume apie gerus dalykus, tai labai džiaugiuosi, kad tiek Kaz’as ir Inej, tiek Jesper’as ir Wylan’as sugebėjo perlipti per savo gilias nuoskaudas ir būti kartu. Nors iš dalies buvo kankinančiai sunku skaityti šių veikėjų slow burn meilės istoriją, bet iš kitos pusės tokios jų istorijos ir turėjo būti, žinant, ką jiems teko visiems išgyventi.
Pasiilgsiu šios nusikaltėlių grupelės
Dažnai, perskaičiusi knygą, galvoju apie veikėjus, nes būnu prie jų prisirišusi. Tačiau apie vienus galvoji mėnesį ar du, o apie kitus galvosi dar kelerius metus. Autorė nuostabiai sukūrė visą grišos pasaulį – ji sukūrė charizmatiškus, skirtingus ir individualiai tobulus veikėjus, kurie papildo tiek vienas kitą, tiek apiplėšimų planus. Todėl tikrai labai norėčiau gauti galimybę perskaityti šią dvilogiją pirmą kartą.
Todėl ir Jums visiems rekomenduoju paimti Leigh Bardugo grišos trilogijos, varnų dvilogijos ir galiausiai karaliaus dvilogijos knygas. Jos Jus įtrauks į grišos magišką, baisų, nuodėmingą pasaulėlį ir neleis pamiršti jo labai ilgai. Todėl imkite ir skaitykite! Nepasigailėsite!
Komentarai
Rašyti komentarą