Sakiau, kad skaitydama „Žiaurųjį princą“ jaučiausi lyg grįžusi, tačiau niekaip negaliu palyginti jausmo, kurį jaučiau pasinerdama į savo mėgstamiausią Sarah J. Maas pasaulį. Tikriausiai jaučiau, kad ne tik grįžau namo, bet ir prisiminiau, ką reiškia būti keturiolikos metų mergaite, COVIDo laikotarpiu atradusia savo širdį šioje serijoje. Atrodė, kad širdis ir siela kartu atgijo su pirmaisiais knygos žodžiais.
Tikriausiai galėčiau vardinti įvairiausius būdvardžius, kurie parodytų, kokia ši knyga man yra svarbi ir kaip aš esu prisirišusi prie šių veikėjų. Dievinu jų visų istorijas, skausmus, kančias, praeitį, bet labiausiai mane žavi jų meilė ir pasiaukojimas dėl vienas kito. Nemanau, kad dar yra parašyta tokia istorija, kurioje būtų toks stiprus ryšys tarp pagrindinių veikėjų. Toks šeimos ryšys. Man patinka, kad ši knyga parodo, jog kartais draugai tampa tavo antrąja šeima. Dabar taip galvoju, kad galiu pasidžiaugti, nes turiu tokią antrąją šeimą, su kuria galima ir vyno išgerti, ir dovanomis apsikeisti, ir palaikyti vienas kitą, o kartais vėl tapti vaikais ir juoktis iki ašarų.
Ši knyga yra kupina šilumos, meilės ir truputį skausmo bei praeities šešėlių, kurie parodo, kad kiekvienas žmogus turi savų baimių ir skausmų, tačiau niekada nereikia nustoti kovoti ir ieškoti laimės. Feirė parodo, kad kartais reikia perlipti save, jog galėtum vėl pažvelgti į spalvas ir tapyti gyvenimą. Risas leidžia suprasti, kad net po ilgos nakties ateina šviesa į tavo gyvenimą. Kasianas rodo, kad niekada negalima pasiduoti dėl geresnio rytojaus. Morė parodo, kad praeitis negali tavęs sužlugdyti, nes tu gali atsitiesti ir žibėti dar ryškiau. Azrielis parodo, kad kartais tyloje taip pat galima rasti laimę. Amren išmoko, kad stiprybė kyla iš mūsų ir niekas negali įrodyti, kad esame silpni. Elain parodo, jog kartais yra sunku prisitaikyti prie naujovių, bet, norint išgyventi, tai yra būtina. Na, o Nesta moko, kad kartais mums reikia vieniems kovoti su savo tamsa.
Šie veikėjai tiek visko išmoko, tiek papildo mano gyvenimą, todėl esu 100 % tikra, kad niekada nerasiu geresnės knygų serijos nei ši. Ji parodė, kad knygos suteikia tiek laimės ir emocijų, jos leidžia pabėgti ir pamatyti, jog net ir tamsoje yra šviesa ir meilė.
Dar turėčiau paminėti, kad nebuvau skaičiusi šios knygos dėl keleto priežasčių. Pirma, pirmosios trys ir penktoji dalys buvo išverstos anksčiau nei ši, o antra – maniau, kad ją galiu perskaityti kažkada vėliau, nes joje nėra tiek svarbių faktų. Buvo svarbių faktų, bet jų nežinojimas netrukdė skaityti penktosios dalies, nes ten viskas buvo pasakyta. Aš netgi džiaugiuosi, kad ją perskaičiau dabar, nes ji labai sušildė mano vidų, o to po žiemos tikrai reikėjo.
Komentarai
Rašyti komentarą