Kam gi nepatinka truputis lažybų tarp veikėjų?



"I'd lose every single bet it that meant I could be with you"

Tie, kas yra skaitę mano ankstesnius įrašus, žino, kad futbolas ir šio sporto žaidėjai nėra mano mėgstamiausi. Dažnai apie juos neskaitau, o naujienų apie futbolą aplamai neseku. Bet Ana Huang yra mano mėgstamiausia romanų autorė, todėl aš būtinai turiu perskaityti kiekvieną jos knygą, net jeigu ji yra apie futbolininką. Nieko negaliu sakyti – visai mielas tas Vincent... Bet apie tai vėliau.

Jeigu dar nesupratote, apie kokią knygą šneku, tai leiskite man jums ją pristatyti. The Defender – karštas, mielas, kupinas aistros, dramos, kriminalikos, skausmo ir meilės romanas. Tie, kas skaitė, manau, sutiks, kad visi šie būdvardžiai puikiai atitinka veikėjų istoriją. Be to, jeigu dar nesupratote, ši knyga oficialiai atidarė mano vasaros sezoną, kurio metu skaitau tik saldžius meilės romanus, nes vasara juk yra apie karštą saulę, drugelius ir nuotaikingas emocijas. O ši knyga turėjo visą paketą.

Na, o dabar truputį plačiau apie mano įspūdžius, perskaičius šią istoriją.

Vincent ir Brooklyn chemistry – nereali

Nežinau, kaip rašytojams kas kartą pavyksta sukurti tokį nuostabų ryšį tarp veikėjų, bet ačiū jai, kad ji turi kažkokių magiškų gebėjimų, nes aš tiesiog lydžiausi. Man atrodo, dar nebuvo nė vienos Ana Huang knygos ir veikėjų, kurie verstų juoktis, verkti ir rausti. O Vincent ir Brooklyn draugystė, o ypatingai jos pradžia – negalėjau atsitraukti.

Dar, jaučiu, niekada nebuvau minėjusi, kaip man patinka lažybų mini-trope. Nes tada jie stengiasi laimėti, erzina vienas kitą, bando pralaužti sienas, išgauti emociją, išprovokuoti. TOBULA! Daugiau net neturiu ką pasakyti, nes ši porelė labai puikiai žinojo vienas kito silpnybes ir dar nuostabiau jomis pasinaudojo. Kas nustebino – jie gana ilgai nepalūžo, nes, jeigu aš būčiau buvusi Brooklyn vietoje, nežinau, kaip ilgai būčiau atsilaikiusi...

Nežinau, kiek galima traktuoti, kad tai iš dalies buvo enemies to lovers..., bet buvo justi truputį, bent jau iš Brooklyn pusės, ta tokia emocija: „man jis nepatinka, nieko nenoriu bendro turėti su juo. Jis mane erzina.“ Ryškaus to nebuvo, nes Vincent iškart rodė susižavėjimą, bet tokį minimalų enemies to friends to lovers tikrai galima pamatyti.

O jau kai jie oficialiai pradėjo draugauti, visi jų momentai buvo patys mieliausi. Jų rūpinimasis vienas kitu, tylūs momentai, pokalbiai glostė ir šildė širdelę. Ir dar kartą įrodo man, kokia aš hopeless romantic, nes tos mažos akimirkos yra pačios gražiausios.

Meilės istorija man patiko, bet trūko gilumo

Gal aš tik eilinį sykį kabinėjuosi, bet apart Vincent ir Brooklyn istorijos bei jų gyvenimo paieškų, visa kita man nelabai patiko. Ypatingai man nepatiko persekiotojo linija, nes iš dalies atrodo logiška – garsus sportininkas turi faną, kuris jį persekioja, gąsdina, bet, iš kitos pusės, trūko gilesnio paaiškinimo apie šią istorijos dalį. Nes jis tai atsirasdavo, tada dingdavo penkiasdešimčiai puslapių, vėl pasirodydavo, tada vėl dingdavo. Šioje vietoje man pasirodė, kad autorė galbūt nebeturėjo idėjų, ką dar papasakoti.

Man asmeniškai gal labiau norėjosi dramos tarp jų, konflikto tarp veikėjų, nes dabar jie taip lengvai įėjo į santykius. Jie turėjo išbandymų, bet neturėjo stiprios kulminacijos. Aš nesutinku, kad jų komandoje dirbančio pagalbininko išaiškėjimas, jog jis yra persekiotojas, yra knygos kulminacija, nes, jeigu taip, tai ji labai silpna. Aišku, tokią nuomonę susidariau, nes jau knygos viduryje įtariau, kad jis yra persekiotojas, nes jis buvo vienintelis veikėjas, kuris neturėjo istorijos su jokiu kitu veikėju ar apskritai kitos reikšmės knygoje. Bet vėlgi – galbūt taip atrodo tik man.

Bet futbolas vertas jūsų laiko

Arba, tiksliau, ši istorija verta jūsų laiko. Buvo dalykų, kurie man užkliuvo, tačiau Ana Huang niekada nenuvilia. Jos romanai, jos gebėjimas kurti istorijas, susieti veikėjus ir kelias knygų serijas man atrodo neapsakomai ypatingas gebėjimas. Ji yra parašiusi daugybę knygų su daugybe veikėjų, ir aš žaviuosi, kaip ji visada geba vienaip ar kitaip daugumą jų įterpti į istoriją.

Todėl, jeigu dar neskaitėte šios knygos arba apskritai visų kitų autorės romanų, tuojau pat įsidėkite juos į savo ilgus TBR sąrašus, nes kai norisi ko nors lengvo, bet su drama – šia rašytoja galima pasitikėti. Ji jums suteiks viską, ko norite.

Todėl, jeigu ir nemėgstate futbolo, kaip ir aš, keliems šimtams puslapių galite pamilti futbolą arba tiesiog vieną ypatingą futbolininką, jo mylimąją ir jų bendrą istoriją.

Ačiū, jog skaitėte! Tikiuosi buvo įdomu ir suteiksite šiai istorijai šansą!


Iki kito susitikimo!
Su meile,
Amžinosios užburtosios bibliotekos rašytoja♡
























Komentarai