Užsimaniau ir aš paragauti Sebastiano receptų

I never hated you

Aš dievinu fantastines knygas, jos yra mano didžiausia gyvenimo dalis ir mėgstamiausias knygų žanras, bet kai ateina vasara, saulė ir šiluma, romanai tampa mano išsigelbėjimu ir gražiomis svajonėmis, kad kada nors ir aš tokią meilę patirsiu. Pabrėžiu žodį SVAJONĖS, nes moterų sukurti fictional men ir magiškos meilės istorijos egzistuoja tik knygose... O Anos Huang „King of Gluttony“ meilės istorija ir vyras tikrai nėra išimtis – gražu, pasakiška ir egzistuoja tik drambliuko svajonėse. Bet man labai patinka svajoti ir man labai patinka skaityti romanus, o ypač šios autorės knygas, nes ji kuria ne tik istorijas – ji kuria magiją. O Sebastiano ir Mayos istorija yra tarsi iš pasakos, tarsi iš senų laikų rom-com. Juokiausi, verkiau ir džiūgavau iš laimės. Tiksliau, jaučiau visas emocijas, bet aš visada jas jaučiu (gerai, dažniausiai), todėl nieko keisto.

Na, o dabar baigsiu rašyti nesąmones ir pristatysiu savo įspūdžius apie šią knygą!

Tiek daug žanrų vienoje istorijoje

Aš niekada nemaniau, kad įmanoma sudėti tiek daug žanrų į vieną istoriją ir gebėti juos taip gražiai sujungti. Retai taip sklandžiai ir įdomiai pavyksta. Bet Ana Huang juk yra romanų karalienė, ji žino, ką rašyti ir kaip rašyti.

Kas esate neskaitę, leiskite jums trumpai aprašyti, kokie žanrai čia vyrauja. Pirmiausia – enemies to lovers, ir jį galima stipriai jausti, nes buvo begalė pykčių, konfliktų, nesutarimų, tarp kurių buvo galima justi trauką vienas kitam, supratimą, tą stiprią tension. Kiekviename jų susitikime nuo pirmo skyriaus buvo galima suprasti, kad jie taip traukia vienas kitą ir taip to nekenčia (na, bent jau Maya nekenčia, Sebastiano kita istorija, bet paliksiu jums patiems išsiaiškinti, apie ką aš).

Antras žanras, kuris labai siejasi su enemies to lovers ir netgi viską pastiprina, yra academic rivals. Jie pažįsta vienas kitą nuo mažens (ir čia dar vienas žanras – childhood friends arba frienemies), nes jų tėvai yra bičiuliai. Todėl jie eidavo į tas pačias mokyklas, bendravo su tais pačiais žmonėmis, netgi studijavo visur ten pat ir nuolatos konkuruodavo. Visada dalyvaudavo tuose pačiuose konkursuose ir norėdavo laimėti, įrodyti, kad vienas yra geresnis, protingesnis, kūrybiškesnis ir stipresnis už kitą visuose dalykuose.

Aišku, visa tai persikėlė ir į suaugusiųjų gyvenimą, kai jie pradėjo dirbti. Tik jau tada konkuravo dėl kitų prizų, dėl įrodymo, kad vienam sekasi geriau nei kitam.

Vienas dalykas, kuris man labai patiko, kad jie kviesdavo vienas kitą į gimtadienius ir stengdavosi surengti vienas už kitą geresnius. Tokia konkurencija taip juokingai skamba, bet iškart leidžia suprasti, kad šie žmonės skirti vienas kitam.

Tikriausiai prie žanrų būtų galima prirašyti ir second chance romance. Jis nebuvo ryškus, bet viena situacija parodo, kad protagonistams buvo suteikta antra galimybė įsimylėti ir būti drauge. Spoiler alert: laiškas.

Tikriausiai šios trys yra pagrindinės, kurias galėčiau išskirti. Na, žinoma, dar yra tai, kad jie drauge dirba, yra užstrigę mašinoje ir he fell first and fell harder. Kas gali būti gražiau, kai vyras šitiek metų myli tik vieną moterį, net jeigu ta moteris jo nekenčia.

Kaip man patiko šios meilės istorijos siužetas

Man ši knyga pasirodė viena geriausių iš jos paskutinių parašytų, t. y. apie futbolininkus ir paskutines dvi King of Sins serijos dalis. Viena iš priežasčių ta, kad šioje knygoje ne Sebastianas vos nesugadino jų ryšio ir santykių, bet Maya. Mes visada esame įpratę skaityti, kad vyrai istorijose prisidirba ir turi taisyti savo klaidas, tačiau šioje knygoje autorė pasuko taip, kad pagrindinė veikėja bijo savo jausmų, bijo santykių, bijo komunikacijos ir bijo atsiverti bei įsileisti kitą žmogų, ypač tą, kurio nekentė visą gyvenimą ir su kuriuo konkuravo.

Aš suprantu veikėjos perspektyvą, nes buvo spaudimas iš šeimos ir dar nematyti stiprūs jausmai žmogui, kuris visada buvo tavo didelė gyvenimo dalis, tačiau nežinai, ar jis gali tapti visu tavo gyvenimu, nes jis taps tavo dalimi arba tu jo neteksi visam laikui. Puikiai suprantu tą baimę, todėl man labai patiko, kad autorė jau antrą kartą parodo, jog baimė egzistuoja ir moters viduje, ne tik vyro. Žavi tai, kad buvo parodyta, jog moteris taip pat daug permąsto ir klysta, bet moka pasitaisyti, ištaisyti savo klaidas bei įsileisti mylimą žmogų į širdį.

Be to, visoje knygoje dievinau Sebastianą. Ne tik dėl to, kad jis patrauklus, turtingas ir dar šefas (tai yra privalumas), bet ir dėl to, kaip jis pažinojo Mayą ir visada žinojo, ko jai reikia. Visada nešiodavosi su savimi šokolado, kad duotų Mayai, jeigu ji jaustųsi blogai ar daug nerimautų. Taip pat šokoladinio pyrago ir pieno kokteilio scenos – nieko nėra mielesnio.

Taip, jis erzindavo ją, išbandydavo ją, bet būtent tai Maya ir mėgo. Jai nepatiko, kad su ja elgiamasi kaip su porcelianine lėlyte ar moterimi, kurią reikia saugoti. Sebastianas ją saugojo, gerbė ir prižiūrėjo, bet neleisdavo jai jaustis silpnai, o kaip tik išryškindavo jos stipriąją pusę ir skatindavo būti savimi pasitikinčia bei stipria. Bet tikriausiai tokius stiprius santykius ir gali užmegzti, kai pažįsti žmogų šitiek metų ir žinai jo silpnybes, trūkumus, tačiau taip pat žinai ir stiprybes bei pajėgumus, kuriuos visada mėgsti išbandyti, kad gyvenimas būtų įdomesnis ir linksmesnis.

Maistas, šefas ir virtuvės istorija

Tikriausiai niekada nesu minėjusi, bet man taip patinka, kai vyras moka gaminti, moka elgtis virtuvėje. Žinoma, pati irgi moku gaminti, bet turėti vyrą šefą – tobula. Todėl skaitant visada norėjosi išbandyti Sebastiano receptus ir patiekalus. Pavydas Mayai... Juokauju, žinoma, bet maisto niekada neatsisakyčiau.

Kalbant apie maistą ir virtuvę, ar aš buvau vienintelė, kuri pastebėjo, jog šeimos konfliktas yra panašus į vieną seną rom-com filmą „Mažoji Italija“? Ten irgi dvi šeimos kadaise buvo artimos, tačiau vienas mažas konfliktas dėl padažo ir picos pado išskyrė visą šeimą. Tiksliau, du suaugę vyrai negalėjo nusileisti savo ego, todėl šeimų draugystė iširo, ir jie galėjo tik slapta bendrauti, nes šeimų galvos „uždraudė“ draugystes tarp šeimų.

Tokia panaši situacija atsitiko ir knygoje. Aišku, konfliktas netruko daug metų, tačiau skaitant tą konflikto sceną ir tai, kaip toliau dėstėsi visa istorija, man taip priminė šį filmą. Norėtųsi kada nors autorės net paklausti, ar ji nesirėmė šio filmo idėja.

Šis plot man asmeniškai taip patiko ir taip pagyvino visą istoriją bei nuostabiai susisiejo su kitais virtuvės momentais ir knygos siužeto linijomis.

Vasarą pradėjau su nuostabiais romanais

Kaip jau žinote, vasaros metu skaitau silly romanus ir labai džiaugiuosi, kad vasaros perskaitytų knygų kelionę pradėjau su Anos Huang knygomis, nes šios rašytojos istorijos niekada nenuvilia.

Nenuvylė „The Defender“ ir tikrai, tikrai nenuvylė „King of Gluttony“. Nors prisipažinsiu, iš pradžių maniau, kad bus nuobodoka, bet kuo toliau skaičiau, tuo sunkiau darėsi atsitraukti. Egzaminai ne už kalnų, studijų darbų milijonas, o aš negaliu padėti savo Kindle, nes taip norisi sužinoti, kas nutiks toliau, kaip vystysis šių veikėjų meilės istorija. Laukiau tų saldžių momentų, laukiau pykčių, laukiau suklupimo akimirkų, nes jie visi skatino versti knygos puslapius toliau.

Dėkinga Anai Huang ir jos nuostabiems romanams, kurie leidžia pabėgti nuo realybės. Todėl rekomenduoju ir jums imti šias knygas, visas šios autorės knygas, ir leisti sau pabėgti nuo realaus pasaulio bei truputį pasvajoti apie tuos nuostabiai sukurtus fictional men.

Ačiū, jog skaitėte! Tikiuosi buvo įdomu ir suteiksite šiai istorijai šansą!

Iki kito susitikimo!

Su meile,

Amžinosios užburtosios bibliotekos rašytoja♡