Judam toliau su Elle Kennedy knygų serija Off Campus ir šį kartą nusikeliam į Dyno ir Elės istoriją knygoje „Laimėjimas“.
Man atrodo, aš esu ne viena, kuri, pamačiusi serialą, laukte laukė, kol galės pasinerti į šių dviejų veikėjų istoriją. Užteko tik JLo šokio ir šeštos serijos, jeigu neklystu, kad jie pavergtų mūsų širdis. Kaip aš laukiu antro sezono! Jeigu jau pirmame sezone jie sukūrė tokią chemistry, tai perskaičius knygą aš tiesiog negaliu sulaukti, kol pamatysiu, kaip jie viską perteiks. O aš tikiu, kad sukurs nuostabiai. Jeigu galima, mums daugiau JLo dainų su jais.
Oi, ta tekila ir blondinas ledo ritulininkas
Jeigu būčiau Elės vietoje, man nebūtų reikėję tekilos, bet suprantu ir ją – sudaužyta širdis, nutraukti santykiai, nežinojimas, kur dėtis. Tai ačiū tekilai, kad atvėrė Elei akis ir parodė, jog yra daug daugiau nei Šonas, kuris jos niekada nesuprato. O Dynui užteko vos kelių nuoširdžių valandų su ja, kad puikiai žinotų, ko jai reikia. Ir, spėju, suteikė su kaupu, nes nors neturėjome galimybės paskaityti, ką jie ten veikė po tos tekilos, žinome, kad buvo visko – ir virvių, ir surištų rankų. Ak, autore, kodėl palikai mus taip svajoti...
Bet juk ne apie tai. Kalbam apie tai, kad Elė padarė tai, ko niekas nesugebėjo – privertė Dyną šliaužioti ir norėti vienos merginos. Na, aišku, galbūt iš pradžių tik intymių santykių, bet ji tiesiogine ir netiesiogine prasme surišo pagarsėjusį mergišių viena naktimi, tekilos buteliu, absurdišku filmu ir liūdna istorija.
Man taip patiko skaityti jų tension, chemistry, jų kovą vienas su kitu ir su savimi, bandant įrodyti, kad jiems nereikia vienas kito. Bet abu puikiai žinojo, kad drauge jie yra nuostabūs ir skirti vienas kitam. Žinoma, tam prireikė „Call Dean“ scenos, kuri buvo tiesiog masterpiece, kad suprastų, jog tai nėra tik friends with benefits santykiai – tai kur kas daugiau ir rimčiau. Tai jausmai, kurie Elei ir pažįstami, ir kartu svetimi, o Dynui – visiška naujiena, nes po mokyklos meilės jis niekam to nejautė ir nenorėjo jausti.
Man šita dalis buvo labai graži, nes ši istorija parodo, kad ir kiek viena mergina gali stengtis, jog vyras ją pamatytų, jis atsivers tik tai moteriai, kuri jam skirta, kuriai negali atsispirti, kurios jam reikia kaip oro, kuri jam tampa visu gyvenimu ir dėl kurios jis kalnus nuverstų. Tos scenos, kai jis vos Šonui galvos nenurovė... hot.
Kalbant apskritai apie juos visoje knygoje, aš tiesiog svaigau nuo judviejų. Nuo jų jausmų, bendravimo, teasing, tension ir chemistry. Ji buvo tokia stipri, kad šiurpuliukai ir virpuliukai per kūną bėgiojo beveik visos knygos metu. O tai daug pasako, nes knyga tikrai buvo stipri romantine prasme.
Žinoma, liūdna, kad jie slėpė santykius, bet suprantu Elės norą. Po tokių iš dalies toksiškų santykių nesinorėjo iš karto pradėti naujų, norėjosi tuos momentus ir saldumą pasilikti sau. Iki tol, kol tas velnio neštas Šonas šitaip su ja pasielgė ir šitaip ją išvadino. Tuo metu pyktis tikrai buvo sukilęs.
Bet ne apie Šoną mes, o apie mūsų mieluosius protagonistus. Žinot, ką dabar rašydama supratau? Elė yra visiška romantikė. Ji – meilės ir santykių žmogus, o Dynas yra visiška jos priešingybė. Ir būtent tai padarė jų santykius vertus šanso.
Dynas Elę išmokino gyventi laisvai, negalvoti, ką žmonės pagalvos, ir siekti savo svajonių. O Elė išmokė Dyną mylėti vieną žmogų, gerbti jį ir nebijoti jo prisileisti bei atsiverti. O tai ir yra šių dviejų veikėjų santykių grožis. Galbūt apskritai visos meilės esmė – kai du žmonės moko vienas kitą skirtingų dalykų ir papildo vienas kito gyvenimą.
Svarbiausias gyvenimo dalykas – išmokti gyventi vienam
Ko mane Elės istorija išmokė? Kad nuolatinis noras būti su kuo nors, gyventi santykiuose nėra gerai, jeigu nemoki per gyvenimą eiti viena. O tai, manau, yra kiekvienos moters laisvė – išmokti gyventi nepriklausomai, kad paskui, kai žmogus išeina, nebūtų taip sunku. Kad žinotum, jog moki gyventi viena. Žinotum, jog nepražūsi – paverksi, atsistosi ir gyvensi toliau.
Todėl man patiko, kad Elė gavo progą, nors ir trumpam, suprasti, jog buvimas vienai nėra blogai. Ji suprato, kad tai gali būti smagu ir gera, nes nesi priklausoma nuo kito žmogaus, nesi jo varžoma, esi laisva ir gali rinktis savo kelią.
Ir manau, gerai, kad veikėja tai suprato, nes sugrįžusi pas Dyną jau žinojo, kad net jeigu kada nors jo netektų, neliktų viena, nes turėtų svarbiausią žmogų pasaulyje – save. Ji suprato, kad daugiau nebeaukos savo gyvenimo dėl žmogaus, kuris nesupranta ambicingos, gyvenimo patirčių ieškančios ir jų siekiančios moters.
Aišku, labai džiaugiuosi, kad ji grįžo pas Dyną, nes nors nepriklausomumas yra vertybė, mylėti kitą žmogų ir būti su juo – dar didesnė vertybė ir laimė. O gebėjimas šiuos du dalykus sujungti į vieną pagerina santykius ir su savimi, ir su kitu žmogumi.
Todėl manau, kad būtent to mums reikėtų pasimokyti iš Elės – siekti meilės, bet kartu išmokti būti nepriklausomoms.
Skaudžios patirtys parodo gyvenimo tiesą
Kaip man buvo skaudu skaityti tą sceną. Ir dar skaudžiau bus matyti, kaip tai bus perteikta seriale. Bet iš kitos pusės, tai puikiai parodė, kokie žmonės tampa skausme ir kaip kiekvienas su juo tvarkosi.
Aš suprantu, kad Dynui buvo sunku, nes netektis palaužia visus, bet negerai, kad jis pasidavė visiems blogiems įpročiams, kai šalia buvo šeima, geriausi draugai ir mylinti mergina, kuri dėl jo būtų padariusi viską.
Todėl, kad ir kaip skaudu buvo, džiaugiuosi, kad Elė jį tada paliko ir kad jis gavo gyvenimo pamokų. Žinoma, jos buvo skaudžios, bet būtent jos privertė jį suprasti, kas yra svarbiausia ir kad, norint susigrąžinti svarbiausius žmones į savo gyvenimą, reikia atsistoti ant kojų ir pradėti viską iš naujo. Na, taip, dar atsiprašyti ir susitaikyti, bet svarbiausia – žengti pirmyn. Nes, kad ir kaip skaudu, tai, kas prarasta, nebegrįš, o ateityje dar laukia daug gražių dalykų, kurių negalima paleisti.
Todėl, kad ir kaip skaudu, džiaugiuosi, jog jam teko patirti tas pamokas ir suprasti, kas yra svarbiausia bei dėl ko verta kovoti kiekvieną dieną.
Būtent tą Dynas po Elės išėjimo ir darė. Na ir, žinoma, pasiekė jos širdelės gelmes, nes kaip gi nepasieks, kai buvo pasiruošęs padaryti viską, kad tik ji būtų laiminga. Ir kartu pagaliau atrastų savo paties laimę.
Istorija verta apdovanojimo
Nemeluoju – duokit šiai istorijai nominaciją, nes joje buvo visko: tension, chemistry, teasing, daug gyvenimo kryžkelių ir klausimų, draugystės, skausmo, bet kartu ir džiaugsmo. Ir manau, jeigu istorijoje telpa visos šios emocijos ir dar daugiau, ją labai sunku pranokti. Tobulų dalykų nėra, bet tokios istorijos kaip ši yra labai arti to.
Todėl, jeigu norite jausti virpuliukus beveik visos knygos metu, daug paverkti ir iš naujo įsimylėti gyvenimą, šią knygą imkite į rankas dabar pat. Aišku, prieš tai perskaitykite ankstesnes serijos knygas, o tada keliaukite prie šios. Nenusivilsite, pažadu!
Na ir, žinoma, laukime antrojo šių balandėlių sezono! Tikiu, kad jis bus amazinggggggg! Laukiu nesulaukiu kitų metų, kai jį išleis ir galėsiu ramiai atsisėsti, žiūrėti ir apie nieką daugiau negalvoti.
Skamba baisiai, bet šitas serialas ir šios knygos tapo mano nauja priklausomybe, kurios dar labai ilgai neatsisakysiu. Ir rekomenduosiu jas visiems, kol man lipnia juosta burnos neužklijuos. Juokauju. O galbūt ir ne...
Komentarai
Rašyti komentarą