Na štai ir aš perskaičiau taip visų išgirtą „Off campus“
knygų seriją. Žinoma, liko dar penktoji dalis, bet ją, manau, pasiliksiu tam
kartui, kai pasiilgsiu savo mylimukų.
Jo manieros ir vertybės
Aišku, aš esu delusional ir dar hopeless romantic, todėl
matyti, kad toks vaikinas taip elgiasi dėl savo moters – širdis ir kūnas
tirpsta, ypač kai žinai, jog realybėje tai šiais laikais pasitaiko retai.
Pirmiausia – džentelmeniškumas. Kaip jis visada darė tą
vadinamą bare minimum, darydavo neprašomas, nes jam tai atrodė kaip įprastas ir
normalus dalykas. Atidaryti merginai duris? Paprasčiausias ir būtinas dalykas.
Pasirūpinti jos saugumu? Paprasčiausias ir būtinas dalykas. Paklausti, kaip ji
jaučiasi ir ar jai viskas gerai? Paprasčiausias ir būtinas dalykas. Pasirūpinti,
kad ji būtų pavalgiusi ir pailsėjusi? Paprasčiausias ir būtinas dalykas.
Šie paprasti jo atliekami veiksmai sukeldavo tiek drugelių,
kad net baisu. Ta prasme – jis mieliausias mano sutiktas fictional vaikinas.
Tikrai dabar neatsiranda galvoje joks kitas veikėjas.
Antra, jo reakcija, kai sužinojo, jog Sabrina laukiasi –
čia, jaučiu, buvo tas momentas, kai Takeris pagavo mano širdį. Žinoma, jam buvo
šokas, bet jis jos nepaliko, nepyko ant jos, nes suprato, kad tai abiejų
atsakomybė. O dar kaip jis elgėsi visą laiką, kol ji laukėsi – aš kaip balutė
tapau.
Jo nuolatinis rūpinimasis Sabrina, meilės rodymas, nors ji
bijojo to jausmo. Saugojimas ir leidimas jai pačiai spręsti, ar nori pasilikti
vaiką, ar ne. Kas man dar patiko – kad jis niekada jos nespaudė visiems sakyti,
o leido pačiai nuspręsti, kada tam yra tinkamas laikas.
Trečia – kai gimė jų mažoji mergytė. Tikriausiai ne tik
matyti, bet ir skaityti apie vyrą, kuris taip rūpinasi savo mažyle, užkariauja
kiekvienos romantikės širdį. Jis paaukojo savo gyvenimą, galbūt tam tikras
svajones, bet niekada už tai nepyko, o džiaugėsi tokia jam suteikta dovana.
Kaip jis visada rodė meilę, bet buvo kantrus ir nespaudė
Sabrinos, o leido jai savo laiku nuspręsti, kad jį myli ir jam tai pasakyti.
Tikriausiai dar galėčiau vardinti ir vardinti, bet norisi palikti jums patiems ir pačioms susipažinti su šiuo nuostabiu vyru ir pamilti jo šilumą, džentelmeniškumą ir visas kitas nuostabias vertybes.
Vaikas neatima iš moters karjeros
Prieš pereidama prie įsimylėjėlių istorijos aprašymo,
norėčiau paliesti šią jautrią temą. Mūsų gyvenime dabar galbūt mažiau, bet vis
dar yra tas mąstymas, kad jaunai susilaukus vaiko, atimi iš savęs visas
galimybes siekti karjeros. Bet pažiūrėkime į Sabriną – ji ne tik susilaukė
vaiko, maitino jį, dirbo, bet ir pradėjo studijuoti teisę Harvardo
universitete, o tai tikriausiai viena sunkiausių studijų programų.
Ar jai buvo sunku? Taip. Bet ar jai pavyko pasiekti dar
daugiau, nei tikėjosi, ir baigti studijas su pagyrimu? Irgi taip.
Todėl ji yra fictional gyvas įrodymas, kad netikėtas pastojimas ir vaikas negali atimti iš tavęs svajonių ir karjeros siekimo. Taip, tai apsunkina dalykus, bet viskas yra įmanoma. Žinoma, tai dar labiau tampa pasiekiama, kai turi partnerį, kuris ne tik palaiko tavo sprendimus, bet ir padeda jų siekti, prižiūri vaiką, pasirūpina būstu ir papildomomis pajamomis, kol tu sieki to, ko troškai pusę savo gyvenimo. Šitas, man tikriausiai, yra vienas gražiausių jų santykių momentų.
Žmogus tavęs nepaleis, jeigu tu jam būsi viskas
Argi šių veikėjų santykiuose šie žodžiai nėra tiesa?
Sabrina daugybę kartų bandė atstumti Takerį: užblokavo jį,
bandė laikyti tik draugu, atstūminėjo, kad nesugadintų jam gyvenimo, kai
pradėjo lauktis jų vaiko ir kai pagimdė mergaitę. O ką darė Takeris? Taip, jis
laikėsi atstumo, nespaudė jos, bet niekada nepaliko ir visada stengėsi jai
įrodyti, kad ji jam skirta ir jog jis visada bus šalia.
Kitas žmogus niekada nedės daug pastangų ir nebandys
išsaugoti tavęs savo gyvenime, jeigu tu jam nebūsi svarbus ir jeigu jis to
nenorės. (Labai išmintingi žodžiai, kartais galėčiau savęs paklausyti.) O
Takeris nuo pat pradžių norėjo, kad ji būtų jo, nors Sabrina ir labai
spyriojosi, ir galiausiai tik pabaigoje leido sau visiškai atsiduoti jausmams
bei įsileisti meilę ir jį į savo širdį. O tada prasidėjo magija, ir jie tapo
nesustabdomi, nes juk meilė nugali viską ir yra stipriausias jausmas pasaulyje.
Kaip žmogus, niekad nebuvęs santykiuose, esu labai didelė romantikė. Bet tikriausiai taip ir būna – kai to nepatiri gyvai, bet visai matai filmuose arba perskaitai knygose, tampi didžiausia hopeless romantic, ir niekas tavęs iš to negali atimti.
Būkit geri ir perskaitykite šitą seriją!
Aš nežinau, ką pridurti. Tie, kurie skaitėte mano visus
įrašus apie šias knygas, puikiai žinote, kad aš esu obsessed dėl jų ir
rekomenduoju visiems, su kuriais šneku apie knygas, nes jos yra tobulos.
TOBULOS, TOBULOS, TOBULOS.
Kiekviena knyga parodo kažką kito, bet visos orientuojasi į
tai, kad jaunystėje galima rasti gyvenimo meilę, lauktis vaikų ir vis tiek
sugebėti siekti savo svajonių. Man skaudu, kad realybėje žmonės bijo bandyti,
nes mano, kad santykiai iš jų tai atims. Bet argi?
Gal pradėkime skaityti visas tas romantiškas knygas ir
būkime truputį delusional. Gyvenimas tikrai taps paprastesnis ir tikriausiai
lengviau žiūrėsime į žmones ir į meilę.
Tai vat – skaitykit, mylėkit ir būkit laimingi! BŪTINAI
SKAITYKIT ŠITĄ SERIJĄ! PRIVALOMA!
Komentarai
Rašyti komentarą